lapkričio 27, 2016

Ilgas ir su keturiais ratais (dažniausiai). Kas?

Su autobusu važinėju beveik kasdien ir po kelis kartus. Ir dar kelis mėnesius tikrai taip važinėsiu. Nors ir gavusi teises turbūt sėdėsiu autobusuose, nes kažin ar kas man mašiną duos. Mano nuomonė apie šitą susisiekimo priemonę (autobusą, ta prasme) yra gana neutrali. Nekenčiu tik rytinių autobusų. Ir niekada jais nevažinėju. Kadangi gyvenu kaime, kur eismas nedidelis, o mano kambario langas į kelio pusę, tai kiekvieną rytą, 6:20, pabundu nuo įvairiausių garsų kratinio. Kartais nesuprasi, ar pravažiavo grederis, miškovežis ar tuoj subyrėsiantis, nuo karo (pirmojo) laikų tebevažinėjantis autobusas. Tiesa, savaitgaliais miegu ramiai. Tokiu laiku jis nepravažiuoja.
  Che, prisiminiau porą istorijų, susijusių su autobusais. Buvau dar mazgė. Kokių vienuolikos metų. Stoviu stotį, laukiu vienintelio autobuso, vežančio į mano kaimą. Šiaip jis visada iš stoties išvažiuoja 17.10. Aš stoviu. laukiu. 17, 15. Laukiu. 17.19. Laukiu. 17.25. Laukiu. 17.30. Laukiu. Na, ir kai jau sulaukiau 17.40, kai jau paprastai būdavau namie, sukaupiau visą drąsą, nuėjau prie tos moters parduodančios bilietėlius (dar ir dabar nežinau, kaip pavadinti tokį žmogų), ir paklausiau, kodėl neatvažiuoja autobusas. Tai va, sugedo jis tada. Visa išsigandusi skambinau tėvams, o jie  suorganizavo, kaip man parsigauti namo.
  Kita istorija ta, kad įlipau ne į tą autobusą. Ir vos nenuvažiavau į kažkokią vietą pavadinimu ,,Kuisiai". Arba kartą pravažiavau savo stotelę. Ir du kilometrus, visiškoj tamsoj ėjau namo ir maniau, kad jau dabar tikrai arba pagrobs ir išprievartaus, arba užpuls šuo ir sudraskys.


 Yra dar keletas priežasčių, kodėl nemėgstu autobusų:

KVAPAI. Net rašant suvimdė. Nu nekenčiu autobuso kvapų. Kai susirenka treninguota kompanija, kuri jau seniai pamiršusi, kas yra vanduo ir muilas. Turbūt ir treningų nekeičia jau keli metai. Arba kai bobulytės pradeda iš maišų traukti rūkytas dešras ir raugintus agurkėlius. O užkandusios dar ir rūgteli. O tada kokia nors čikita atsisėda netoliese prisipurškusi pakalnučių kvapo kvepalų.

KOMPANIJA. Galit sakyt, kad esu pasikėlusi, išlepusi ir išvis turėčiau tik džiaugtis, kad ne pėsčiomis tuos 20km einu, bet turbūt nesat vienu metu važiavę su tokia kompanija, su kokia man tenka pasivažinėti. Visų pirma, autobuso karaliais tampa ir galą užvaldo tie patys nesiprausę vaikinai. Bet prie to, kad smirda, dar ir išsitraukia kolonėlę ir visu garsu pasijungia neaiškų rusišką repą, keikiasi ir žvengia kaip arkliai. Visa tai girėti net jei ir visu garsu klausaisi muzikos ausinukuose. Autobuso priekio karalienėmis tampa bobulytės. Dažniausiai viena bobulytė užima tris vietas. Viena jai, kita maišams, o dar kita eglėms, gėlėms ir grėbliams. Ir neperdedu. Jos tikrai vežiojasi ir egles. Dažniausiai tada joms kyla ir nepasitenkinimas, koks nemandagus jaunimas, kadangi ne visoms užtenka vietos atsisėsti. Nu laba diena, patrauk eglę ir sėskis. Arba bent jau atsisuk į galą, kur dažniausiai vietos dar yra.

PAVOJUS. Jau užsiminiau, kad autobusai, kuriais tenka važinėti man, užsilikę nuo caro laikų. Važiuojant nuolat kas nors barška, liukas paremtas pagaliuku, o tam, kad perjungtų pavarą reikia nemažai jėgos. Ne kartą važiuojant ir detalių esam pametę.

Bet ne visada viskas taip blogai. Iš esmės, man patinka autobusai. Prie tarpmiestinių autobusų negalėčiau prisikabinti. Patogūs, turi wifi, kompanija irgi normalesnė susirenka, o vairuotojui net nekyla mintis užtraukti dūmą autobuse.
 Kas man labiausiai patinka važiuojant autobusu? Stebėti žmones. Klausytis pokalbių. Sėdi sau keturias valandas, važiuoji po keletos sunkių dienų iš Vilniaus į savo kaimą ir stebi. Sukuri kiekvienam keleiviui istorijas. Kai kurių net kurti nereikia, pats išgirsti. Vienu metu netoliese gali sėdėti ką tik motiną palaidojęs jaunuolis ir vyriškis vykstantis į sesers jubiliejų. Tuo ir žavios kelionės autobusu. Daug pakeleivių, daug skirtingų istorijų. Gal kas nors irgi sėdi netoli manęs, ir galvoja, kokia gi mano istorija?

Autbusų nekenčianti ir mylinti Gabija. 💋💋

lapkričio 02, 2016

NERVE: drąsos žaidimas

Šį filmą rekomendavo man keli žmonės. Tiesa, iš jų apibūdinimų, tai skambėjo kaip visiškai nevykęs fantastinis filmas. Dar vienas bandymas perspjauti ,,Bado žaidynes", ,,Divirgentę" ar pan. Aprašymas taip pat ne viliojantis. Tad jei ne Emma Roberts, kurios pavardė puikuojasi šalia aktorių sąrašo, turbūt taip ir nebūčiau pažiūrėjusi šio filmo. Bet pažiūrėjau ir labai džiaugiuosi!!

TRUMPAI
IMDB - 7
Trukmė - 96min
Režisierius - Henry Joost, Ariel Schulman
Aktoriai - Emma Roberts, Dave Franco, Emily Meade, Miles Heizer

APIE
Nerve - tai drąsos žaidimas. Gali mokėti pinigus ir tapti žiūrovu arba būti žaidėju bei užsidirbti nemažą sumą. Žaidėjams užduotis skiria žiūrovai. Kuo daugiau stebėtojų turi, kuo daugiau užduočių įvykdai, tuo didesnė tikimybė, kad pateksi į finalą. Tiesa, ne viskas taip paprasta. Užduotys gali būti ir tokios, dėl kurių gali žūti. Pavyzdžiui, ar išdrįstum išvystyti 60km/h greitį.... užrištomis akimis?  Daugybė nutrūktgalvių leidžiasi į šį nuotykį. Viena jų - Vee. Nors ji ir tyli, iš pirmo žvilgsnio nedrąsi ir esanti savo draugės šešėlyje, vis dėlto ji nusprendžia įsitraukti į žaidimą. Pirmoji užuotis - penkias sekundes bučiuoti nepažįstamąjį. Pastarasis netikėtai tampa jos žaidimo partneriu. Užduotys vis sunkėja ir filmo herojams darosi neramu. Ir ne be reikalo. Žiūrovai visiškai perima jų gyvenimo kontrolę.

MANO NUOMONĖ
Kaip jau minėjau įžangoje, man filmas atrodė nevykęs ir nevertas mano laiko.  Tačiau dragų raginimai ir daug žadantys komentarai mane įtikino. Vienas labiausiai įtraukiančių filmų, kuriuos mačiau pastaruoju metu! Visas emocijas išgyvenau kartu su pagrindiniais filmo veikėjais. Kalbant apie pagrindinius veikėjus, tai juos įkūnija beprotiškai geri aktoriai. Na, ko daugiau ir tikėtis iš nuostabiosios Emma Roberts! O dar karštasis Dave Franco... Kiti aktoriai irgi ne prastesni. Vaidyba natūrali, įtikinanti. Tad buvo malonu žiūrėti. Rekomenduoju pažiūrėti visiems mėgstantiems gražius aktorius, veiksmą, romantiką ir šiokią tokią įtampą.

Na, o jūs ar jau matėte šį filmą? Jei taip, ką manote?  O jei dar nematėte šio filmo, tai ką žiūrėjote paskutinį kartą ir ar patiko?