vasario 06, 2017

Beveik šimtas priežasčių, kodėl 12a klasė užknisa

Pasiilgau 11os klasės. Galėčiau ją kartoti ir kartoti. Iš tiesų, tuomet gyvenimas atrodė daug įdomesnis. O kas dabar? Dabar kasdieninė slegianti rutina. 06.30 - keliuosi. 8-15h pamokos. 15-17h drama arba papildomos pamokos. 18h namai ir vakarienė. 18-02h mokymasis, namų darbų ruošimas. Oi, paamiršau paminėti, grįžusi namo dar mėgstu paverkti. Didžiausias atradimas dvyliktoje klasėje - paverkti yra labai gerai. Iškart pasidaro lengviau. Tarsi iš vidaus išplauni visus dienos rūpesčius, blogas mintis, abejones, baimes ir t.t.

Suvokiu, kad liko vos keturi mėnesiai ir viskas baigsis. Suvokiu, kad pasiilgsiu kai kurių mokytojų, akimirkų. Tačiau visiškai nepasiilgsiu tos įtampos ir streso. Taip, man tik septyniolika. Taip, gal nemačiau blogesnių dalykų gyvenime (nors visko mačiau ir labai daug). Tačiau dabar man tie mokykliniai rūpesčiai didžiausios bėdos, nors kitiems gal tai ir kelia juoką. Kadanors pasijuoksiu ir aš. Bet dar ne dabar.

Turbūt kyla klausimas, iš kur ta įtampa ir stresas? Pagalvokim.. kiekvieną (ne)mielą dieną primenama, kad artėja egzaminai. Gal labiau gasdinama, o ne primenama? Neišlaikysi. Arba surinksi mažai balų. ŠITĄ JAU REIKĖJO MOKĖTI. Vis dar nežinai, kur stosi?! Pff, išvis neįstosi. Blemba, man tik septyniolika. Aš neapsisprendžiu, ką gerti ryte: kavą ar arbatą? O čia turiu jau tvirtai žinoti, ką noriu veikti ateityje.

O dabar labai skaudi tema. Vien pagalvojus susikaupia ašaros. Arba čia dėl to, kad šiandien dar nepaverkiau. Ok. Susikaupiu. Rašau. Per visą savo gyvenimą, sutikau tik vieną vienintelę mokytoją, kuri man pasakė ,,Gabija, tavo vieta scenoje". Dieve, jūs neįsivaizduojate, kaip man tokių žodžių reikėjo iš šiek tiek svetimo žmogaus. Taip reikėjo palaikymo. Žinot, kaip dažniausiai atrodo situacija, kai pasakau, kad savo ateitį sieju su kultūra, renginių organizavimu ir panašiais dalykais? Į mane tik pažiūri gailesčio pilnu žvilgsniu ir arba greitai nukreipia temą, arba dar paklausia, kaip žadu ateityje rasti darbą. Skaudu, kad taip elgiasi ne tik mokytojai, bet ir gana artimi žmonės, giminaičiai. Prie žmonių nepratrūkstu. Vaidinu, kad man nereikia jų palaikymo, kad esu stipri. Bet kai lieku tik aš, keturios mano kambario sienos, muzika, ir mintys.. pratrūkstu. Labai sunku apibūdinti tą jausmą. Tarsi būtum antrarūšis. Dabar žmonės vertina tave ne pagal tavo asmenybę, o pagal tai, kaip tu moki matematiką. Ir vėl, vos pasakai, kad nemoki matematikos, tau nesiseka ir nepatinka, išsyk pamatai tą gailestingą žvilgsnį. Velniop tą jūsų matematiką. Tegyvuoja kultūros pasaulis!

Visa tai galėčiau pritaikyti kalbant apskritai apie mokyklinius mokomuosius dalykus. Neįsivaizduojat, kiek protingų, iškalbingų ir įdomių žmonių buvau sutikusi, kuriems visiškai nesiseka mokykloje. Jiems neįdomios tradicinės pamokos. Jiems nuobodu. Tačiau niekada negalėčiau jų priskirti bukūjų rūšiai vien dėl to, kad jų vidurkis žemas. Nepradėkime žmonių reitinguoti pagal skaičiukus dienyne. Prašau.

Ei, kaip jūs ten, dvyliktokai?!

gruodžio 17, 2016

Kaip tapti ,,katite"?

Turbūt jau dauguma esat susidūrę su nauja subkultūra. Katitciu galima rasti kieviename didmiestyje, miestelyje ir kaimelyje. Kine, parduotuvėje ir net bažnyčioje. Tiesa, tapti šios subkultūros atstove ne taip ir paprasta! Yra keletas būtinų dalykų, bet kaip sakoma ,,Per aspera ad astra.." 

Žodynas
Čia svarbiausia dalis. Ir sunkiausia, žinoma. Bet šiek tiek praktikos ir pavyks. Ypač svarbu vartoti daug tokių įterpinių kaip ,,nuuuuuuu" ,,karooooče" ,,žostkai" ,,stobaliai" ir pan. Kuo daugiau, tuo geriau. Visos katites turi savo atskirą žodyną. Iš pradžių žodžiai atrodo panašūs, kažkur girdėti, bet nesuprantami. Vėliau pasidaro viskas aišku. Pavyzdžiui, jokiu būdu negalima sakyti blakstienos. Tik blakstutės. Pirma ir aš pagalvojau, kad blakstutės tai kažkokios skaudančiai kandančios musės. Bet taip katites vadina blakstienas. Taip pat svarbu vartoti kuo daugiau mažybinių žodžių: medžiagytė, suknytė, bačiukai, kavytė, mažulytė, spalvytė ir t.t. 

Blakstutės
Antras žingsnis - blakstutės. Jau pirmam punkte supažindinau, kas tai yra. Svarbu susirasti patikimą meistrę ir iškart nunešti jai pavyzdį - šluotą. Kuo ilgesni ir tankesni šluotos šeriai, tuo geresnio rezultato sulauksite. Kai jau matysite rezultatą, nepamirškite meistrės fb puslapyje palikti atsiliepimo ,,Puiki meistryte, labai džiaugiuosi rezultatuku, super blakstutes už prieinama kainyte".


Stilius
Geriausiai ,,katites" įvaizdį įvaldysit, jei rinksitės dydžiu per mažus rūbus. Ir visai nesvarbu, kad jūsų aukso konkolai, jei tokius turit, veržiasi į laisvę. Batai, kuo aukštesni. Į pastabas, kad atrodote kaip paralyžuotas žiogas su kojūkais nekreipkite dėmesio, tai tik pavyduolių šnekos. Kaip sako ,,Mi casa tu casa": jei kiti apkalba, vadinasi tu esi priekyje. Ai, kalbant apie šį frazių puslapį, nepamirškit dalintis jomis kiekvieną dieną.

Dar keletas patarimų:

  • Gink Dieve neskaitykit knygų. Juk nenorit, kad jus nepagydomai sužalotų intelektas.
  • Jei penktadienį praleidote namie, bent jau meluokite kitiems, kad buvote vakarėlyje. Išvis, kiekvieną penktadienį turit atsidurti vis kitame plote. Jūs juk geidžiama.
  • Jei jus paliko jūsų alfa, tai visų pirma jūs jį palikot. Antra, užblokuokit visur, kur tik įmanoma. Jis gaidys ir jūsų nevertas.
  • Būtinai susikurkit FB puslapį ,,Li Nu Te geliniai nagučiai namuosia" 
  • Kelkit į IG puodelio nuotraukas, kiekvieną kartą, kai tik apsilankote kavinėje. Dar prierašo nepamirškite: ,,Su savo salyte" arba ,,Su savo pasauliu kavyte gurkšnojam".

Jei nesupratote frazės įžangoje, tai pakartosiu lietuviškai: ,,Per kančias į žvaigždes". 

gruodžio 09, 2016

Istorija apie didžiausą vaikystės traumą

Šią istoriją žino visi man svarbūs žmonės. Skaitytojai man irgi svarbūs, nors jų ir nedaug, tad nepapasakoti šios istorijos būtų nuodėmė.


Turbūt visi žinote tą reklamą, kai vaikas į tuščią indą ,,prisemia" kavos garų, išleidžia tuos garus pro langą ir atskrenda Kalėdų Senelis. Tai reklamai daugiau nei dešimt metų. Kai ji atsirado, man buvo maždaug 7-eri. Gal 8-eri, bet ne daugiau. Buvo Kūčios. Mama dar ruošė šventinę vakarienę. Na, o aš, prisižiūrėjusi reklamų, nusprendžiau prisikviesti Kalėdų Senelį taip, kaip ir tas berniukas iš reklamos. Tik aš ne garus rinkau.
Susiradusi gražiausią puodelį, koks tik buvo namuose, užkaičiau kavos. Nunešiau jį ant palangės ir dar patį skaniausią, kapučininį saldainį padėjau. Atėjo metas vakarienei. Po vakarienės užėjau į tą kambarį, kur buvo kava ir eglutė. O ten ant sofos sėdi ir televizorių žiūri tėtis. Ir geria kavą. Ir valgo kapučininį saldainį. Oi kaip verkiau tada. Nepiktybiškai tėtis tą kavą išgėrė, nežinojo, ką aš sumasčiusi.
Žinoma, Kalėdų Senelis vis tiek atėjo. Dabar juokinga, kai prisimenu, nors tada labai nuoširdžiai verkiau. 


O kokia jūsų skaudžiausia vaikystės istorija?

gruodžio 06, 2016

Protingoms mergaitėms nepatinka blogi berniukai

,,Blogo berniuko" sąvoka vis labiau darosi iškreipta. Jei anksčiau taip vadinami buvo maištautojai, kovotojai, plaukiantys prieš srovę ir kovojantys su stereotipais, tai dabar save taip apibūdina eiliniai mulkiai. Leisiu sau taip išsireikšti.

Laba diena, tai, kad neįsivaizduoji dienos be cigaretės, vakarėlio be suktinės, ratų ir priedui didžiulio kiekio alkoholio, nepadaro tavęs kietu. O nuo girdimų keiksmažodžių tik linksta ausys ir norisi vemti. Maskatavimas kumščiais be priežasties irgi neparodo, kad kilus rimtai grėsmei, galėtum ką nors apginti. Na, o kitų žeminimas ir skaudinimas neįrodo tavo pranašumo.

Kas yra kieta? Kieta yra perskaityti knygą ne iš privalomų knygų sąrašo. Kieta nepažįstamam pasakyti gražų žodį. Kieta šypsotis, juoktis ir verkti, kai to norisi. Tikras ,,blogas berniukas" stiprybę parodys gebėdamas prašyti pagalbos ir pasirodyti silpnas, o ne daužydamas daiktus.

Protingoms mergaitėms nepatinka blogi berniukai. Jau nebe.

O liūdniausia tai, kad prieš akis iškyla konkretūs asmenys. Ir tokių sutinkama vis dažniau. Gaila.

gruodžio 03, 2016

Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti

5l spragėsių, 3D ir 2h. Ir kai jau manai, kad po aštuonių Hario Poterio filmų, nuostabioji J.K. Rowling bus išsisėmusi, ji ir vėl tave nustebina! Jos dėka magijos pasaulis vėl sugrįžo į ekranus.

APIE
Njutas Miglapūtys į Niujorką atvyksta nešinas, iš pirmo žvilgsnio, įprastu lagaminėliu. Tačiau jame slepiasi fantastiniai gyvūnai. Vienas iš jų pasprunka ir sukelia sumaištį banke. Be to, lagaminėlis dar ir pasimeta bei pasprunka dar keletas gyvūnų. Situacijos stebėtoja, buvusi Aurorė Tina paaiškina Njutui, kad Niujorke fantastiniai gyvūnai draudžiami, kad paskutinis jų veisėjas sulaikytas, todėl nedelsiant reikia sugauti visus gyvūnus. Į šią situaciją patenka ir Tinos sesuo Kvynė, ir ,,ne burtininkas", žiobaras Džeikobas. Tuo tarpu Niujorke sumaištis. Miestą griauna ir net kelis žmones pražudo nepaaiškinama tamsi jėga. Magijos pasauliui iškyla grėsmė būti išaiškintam.

MANO NUOMONĖ
Aktoriai filmui parinkti genialiai. Kiekvienam įkūnijamas personažas tiko idealiai nuo balso tembro iki išvaizdos. Kitų aktorių jų vietoj net neįsivaizduoju.
Siužete netrūko nei veiksmo, nei įtampos, nei komedijos elementų. Buvo net šiek tiek romantikos! Na, o visų Hario Poterio mylėtojų širdys ėmė plakti stipriau, kai buvo paminėtas Hogvartsas bei Albas Dumbuldoras.
Kadangi į filmą ėjau su drauge, kuri mačiusi tik porą Hario Poterio filmų (taip, egzistuoja ir tokių), didelis pliusas kūrėjams už tai, kad viskas suprantamas ir tokiems kaip mano draugė. Nekilo jokių papildomų klausimų!

Apibendrinant galiu pasakyti, kad filmas buvo vertas tų 7€ ir dar daugiau. O labiausiai džiugina tas faktas, kad laukia dar keturios šio filmo dalys!
Na, o jūs ar jau matėt šį filmą?