vasario 06, 2017

Beveik šimtas priežasčių, kodėl 12a klasė užknisa

Pasiilgau 11os klasės. Galėčiau ją kartoti ir kartoti. Iš tiesų, tuomet gyvenimas atrodė daug įdomesnis. O kas dabar? Dabar kasdieninė slegianti rutina. 06.30 - keliuosi. 8-15h pamokos. 15-17h drama arba papildomos pamokos. 18h namai ir vakarienė. 18-02h mokymasis, namų darbų ruošimas. Oi, paamiršau paminėti, grįžusi namo dar mėgstu paverkti. Didžiausias atradimas dvyliktoje klasėje - paverkti yra labai gerai. Iškart pasidaro lengviau. Tarsi iš vidaus išplauni visus dienos rūpesčius, blogas mintis, abejones, baimes ir t.t.

Suvokiu, kad liko vos keturi mėnesiai ir viskas baigsis. Suvokiu, kad pasiilgsiu kai kurių mokytojų, akimirkų. Tačiau visiškai nepasiilgsiu tos įtampos ir streso. Taip, man tik septyniolika. Taip, gal nemačiau blogesnių dalykų gyvenime (nors visko mačiau ir labai daug). Tačiau dabar man tie mokykliniai rūpesčiai didžiausios bėdos, nors kitiems gal tai ir kelia juoką. Kadanors pasijuoksiu ir aš. Bet dar ne dabar.

Turbūt kyla klausimas, iš kur ta įtampa ir stresas? Pagalvokim.. kiekvieną (ne)mielą dieną primenama, kad artėja egzaminai. Gal labiau gasdinama, o ne primenama? Neišlaikysi. Arba surinksi mažai balų. ŠITĄ JAU REIKĖJO MOKĖTI. Vis dar nežinai, kur stosi?! Pff, išvis neįstosi. Blemba, man tik septyniolika. Aš neapsisprendžiu, ką gerti ryte: kavą ar arbatą? O čia turiu jau tvirtai žinoti, ką noriu veikti ateityje.

O dabar labai skaudi tema. Vien pagalvojus susikaupia ašaros. Arba čia dėl to, kad šiandien dar nepaverkiau. Ok. Susikaupiu. Rašau. Per visą savo gyvenimą, sutikau tik vieną vienintelę mokytoją, kuri man pasakė ,,Gabija, tavo vieta scenoje". Dieve, jūs neįsivaizduojate, kaip man tokių žodžių reikėjo iš šiek tiek svetimo žmogaus. Taip reikėjo palaikymo. Žinot, kaip dažniausiai atrodo situacija, kai pasakau, kad savo ateitį sieju su kultūra, renginių organizavimu ir panašiais dalykais? Į mane tik pažiūri gailesčio pilnu žvilgsniu ir arba greitai nukreipia temą, arba dar paklausia, kaip žadu ateityje rasti darbą. Skaudu, kad taip elgiasi ne tik mokytojai, bet ir gana artimi žmonės, giminaičiai. Prie žmonių nepratrūkstu. Vaidinu, kad man nereikia jų palaikymo, kad esu stipri. Bet kai lieku tik aš, keturios mano kambario sienos, muzika, ir mintys.. pratrūkstu. Labai sunku apibūdinti tą jausmą. Tarsi būtum antrarūšis. Dabar žmonės vertina tave ne pagal tavo asmenybę, o pagal tai, kaip tu moki matematiką. Ir vėl, vos pasakai, kad nemoki matematikos, tau nesiseka ir nepatinka, išsyk pamatai tą gailestingą žvilgsnį. Velniop tą jūsų matematiką. Tegyvuoja kultūros pasaulis!

Visa tai galėčiau pritaikyti kalbant apskritai apie mokyklinius mokomuosius dalykus. Neįsivaizduojat, kiek protingų, iškalbingų ir įdomių žmonių buvau sutikusi, kuriems visiškai nesiseka mokykloje. Jiems neįdomios tradicinės pamokos. Jiems nuobodu. Tačiau niekada negalėčiau jų priskirti bukūjų rūšiai vien dėl to, kad jų vidurkis žemas. Nepradėkime žmonių reitinguoti pagal skaičiukus dienyne. Prašau.

Ei, kaip jūs ten, dvyliktokai?!

6 komentarai:

  1. Linkėjimai nuo dvyliktokės, kurios akyse kaip tik šiuo metu jau kaupiasi ašaros, nes nusibodo daryti namų darbus ir nežinau, ką rengtis į šimtadienį. :-)

    O šiaip, suprantu tave šimtu procentu. Tu ne viena. <3 Tiek dėl jausmo būnant dvyliktoke, tiek dėl aplinkinių požiūrio į tai, kuo nori būti ateityje. Būk stipri, išgyvensim.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nors aš ir vienuoliktokė, bet šitos mintys nepaprastai artimos... Tiesa pasakius, niekada nenorėčiau kartoti mokyklos. Ir kalba ta, kuriai dar daugiau nei metai liko... Bet žodžiu. Kai kurias akimirkas galbūt ir būtų gerai išgyventi dar kartą. Bet mokykla su visu savo stresu, įtampa ir piktais žmonėmis pilkuose koridoriuose? Ne, ačiū. Žodžiu. Pas mane grynai ta pati rutina, išeini, pareini, paverki, pavalgai, dar truputį paverki ir pirmyn ruošt namų darbų. :'))

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aš pati pernai baigiau mokyklą, bet oh girl, I feel you. Daug nervų kainavo :D Bet, kad ir kaip nuvalkiotai skamba, viskas bus gerai. Tikrai. Tie egzai yra daug lengvesni nei atrodo prieš tai ir ten visi mokytojai ale gąsdina pastoviai, bet tikrai viskas yra daaaug lengviau. Ir visgi dauguma studijų programų net nereikalauja kažkokių labai aukštų konkursinių balų (aišku, išskyrus visas medicinas, skandinavistikas ir etc.) Viskas čiki. Ir tikrai stok ten, kur nori, nes kiek daug žmonių įstoja bala žino kur tam, kad patenkintų aplinkinių norus, ir po to vis tiek meta, nes nu žiauriai nepatinka.
    Žodžiu, sėkmės tau!! Ir, svarbiausia, kad ir kaip sunku bebūtų, mėgaukis paskutiniais mokyklos metais. Pati visada galvojau "ahh, fak ju skūl, kuo greičiau iš čia", bet dabar tieeek daug prisiminimų kelia jaukią nostalgiją, ech. :D

    AtsakytiPanaikinti
  4. Eeeeei, nesiparink!! Ypač dėl to, ką paskui dirbsi. Daugelis žmonių studijuoja viena, o paskui dirba visai ką kitą ir tai nėra blogai. O dėl renginių organizavimo, tai darbo rasti tikrai turėtum, aš pati noriu dirbti šioje srityje ir jeigu visur dalyvauji, savanoriauji, susikaupia tikrai nemažai kontaktų, kuriais paskui gali pasinaudoti. Ir niekada neleisk niekam priversti tave pasijauti kažko neverta, nes vis dėlto ką visi darytų be kultūros ar koncertų:D

    AtsakytiPanaikinti
  5. Oii, kaip aš Tave suprantu... Labai labai panašiai jaučiuosi... Ypač kai išdalino bandomuosius ir sužinojau savo rezultatus.:( O tiek daug pastangų per tuos 12metų buvo įdėta. Beprotiškai viliuosi, kad egzaminai bus lengvesni nei bandomieji.
    Apskritai, tas mokyklos krūvis yra nežmoniškas. Aš tiesiog nuoširdžiai stebiuosi, kaip aš dar į viską nespjoviau. Nes nu blem. Grįžti namo 17val., prisėdi daryti namų darbų 18val. ir taip, kaip ir Tu sakei, sėdi iki vidurnakčio. O dar kai tenka kelis kartus per savaitę eiti į pap. pamokas... Tai iš viso norisi numirti.
    Ah, laikau kumščius už visas mus 12-okes. Tikiu, kad viskas bus gerai. Mes galim. <3

    AtsakytiPanaikinti
  6. Vos baigsi mokyklą - viskas pasikeis, pamatysi! Sutiksi daugiau žmonių, kurių pasaulėžiūra platesnė už vandenynus ir matematiką naudosi tik komunaliniams mokesčiams suskaičiuoti. Net pavydu koks jaudinantis etapas Tavęs laukia! Linkiu sėkmės! :)

    --
    Raimonda | http://seventhcarousel.blogspot.lt/

    AtsakytiPanaikinti