lapkričio 27, 2016

Ilgas ir su keturiais ratais (dažniausiai). Kas?

Su autobusu važinėju beveik kasdien ir po kelis kartus. Ir dar kelis mėnesius tikrai taip važinėsiu. Nors ir gavusi teises turbūt sėdėsiu autobusuose, nes kažin ar kas man mašiną duos. Mano nuomonė apie šitą susisiekimo priemonę (autobusą, ta prasme) yra gana neutrali. Nekenčiu tik rytinių autobusų. Ir niekada jais nevažinėju. Kadangi gyvenu kaime, kur eismas nedidelis, o mano kambario langas į kelio pusę, tai kiekvieną rytą, 6:20, pabundu nuo įvairiausių garsų kratinio. Kartais nesuprasi, ar pravažiavo grederis, miškovežis ar tuoj subyrėsiantis, nuo karo (pirmojo) laikų tebevažinėjantis autobusas. Tiesa, savaitgaliais miegu ramiai. Tokiu laiku jis nepravažiuoja.
  Che, prisiminiau porą istorijų, susijusių su autobusais. Buvau dar mazgė. Kokių vienuolikos metų. Stoviu stotį, laukiu vienintelio autobuso, vežančio į mano kaimą. Šiaip jis visada iš stoties išvažiuoja 17.10. Aš stoviu. laukiu. 17, 15. Laukiu. 17.19. Laukiu. 17.25. Laukiu. 17.30. Laukiu. Na, ir kai jau sulaukiau 17.40, kai jau paprastai būdavau namie, sukaupiau visą drąsą, nuėjau prie tos moters parduodančios bilietėlius (dar ir dabar nežinau, kaip pavadinti tokį žmogų), ir paklausiau, kodėl neatvažiuoja autobusas. Tai va, sugedo jis tada. Visa išsigandusi skambinau tėvams, o jie  suorganizavo, kaip man parsigauti namo.
  Kita istorija ta, kad įlipau ne į tą autobusą. Ir vos nenuvažiavau į kažkokią vietą pavadinimu ,,Kuisiai". Arba kartą pravažiavau savo stotelę. Ir du kilometrus, visiškoj tamsoj ėjau namo ir maniau, kad jau dabar tikrai arba pagrobs ir išprievartaus, arba užpuls šuo ir sudraskys.


 Yra dar keletas priežasčių, kodėl nemėgstu autobusų:

KVAPAI. Net rašant suvimdė. Nu nekenčiu autobuso kvapų. Kai susirenka treninguota kompanija, kuri jau seniai pamiršusi, kas yra vanduo ir muilas. Turbūt ir treningų nekeičia jau keli metai. Arba kai bobulytės pradeda iš maišų traukti rūkytas dešras ir raugintus agurkėlius. O užkandusios dar ir rūgteli. O tada kokia nors čikita atsisėda netoliese prisipurškusi pakalnučių kvapo kvepalų.

KOMPANIJA. Galit sakyt, kad esu pasikėlusi, išlepusi ir išvis turėčiau tik džiaugtis, kad ne pėsčiomis tuos 20km einu, bet turbūt nesat vienu metu važiavę su tokia kompanija, su kokia man tenka pasivažinėti. Visų pirma, autobuso karaliais tampa ir galą užvaldo tie patys nesiprausę vaikinai. Bet prie to, kad smirda, dar ir išsitraukia kolonėlę ir visu garsu pasijungia neaiškų rusišką repą, keikiasi ir žvengia kaip arkliai. Visa tai girėti net jei ir visu garsu klausaisi muzikos ausinukuose. Autobuso priekio karalienėmis tampa bobulytės. Dažniausiai viena bobulytė užima tris vietas. Viena jai, kita maišams, o dar kita eglėms, gėlėms ir grėbliams. Ir neperdedu. Jos tikrai vežiojasi ir egles. Dažniausiai tada joms kyla ir nepasitenkinimas, koks nemandagus jaunimas, kadangi ne visoms užtenka vietos atsisėsti. Nu laba diena, patrauk eglę ir sėskis. Arba bent jau atsisuk į galą, kur dažniausiai vietos dar yra.

PAVOJUS. Jau užsiminiau, kad autobusai, kuriais tenka važinėti man, užsilikę nuo caro laikų. Važiuojant nuolat kas nors barška, liukas paremtas pagaliuku, o tam, kad perjungtų pavarą reikia nemažai jėgos. Ne kartą važiuojant ir detalių esam pametę.

Bet ne visada viskas taip blogai. Iš esmės, man patinka autobusai. Prie tarpmiestinių autobusų negalėčiau prisikabinti. Patogūs, turi wifi, kompanija irgi normalesnė susirenka, o vairuotojui net nekyla mintis užtraukti dūmą autobuse.
 Kas man labiausiai patinka važiuojant autobusu? Stebėti žmones. Klausytis pokalbių. Sėdi sau keturias valandas, važiuoji po keletos sunkių dienų iš Vilniaus į savo kaimą ir stebi. Sukuri kiekvienam keleiviui istorijas. Kai kurių net kurti nereikia, pats išgirsti. Vienu metu netoliese gali sėdėti ką tik motiną palaidojęs jaunuolis ir vyriškis vykstantis į sesers jubiliejų. Tuo ir žavios kelionės autobusu. Daug pakeleivių, daug skirtingų istorijų. Gal kas nors irgi sėdi netoli manęs, ir galvoja, kokia gi mano istorija?

Autbusų nekenčianti ir mylinti Gabija. 💋💋

10 komentarų:

  1. Labai patiko! Jau buvau pasiilgusi tavo įrašų ♥

    AtsakytiPanaikinti
  2. Skaičiau su šypsena veide. Tau labai, labai tinka rašyti tokio tipo įrašus! :-)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O aš visad su šypsena skaitau tavo komentarus!!

      Panaikinti
  3. Kadangi pati turiu įvairios patirties su tais nelemtais autobusais, tai buvo smagu paskaityti ir tavąją. :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. atrodo, iš tokio įrašo nieko naujo nesužinai, tačiau dėl nesuprantamos priežasties aš DIEVINU tokius įrašus. tad būtent su tokia gaidele ir motyvuosiu tave - tau toks rašymo stilius labai pritinka! :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Koks įdomūs įrašas! Ir labai labai artimas, nes ir aš visuomet sugalvoju tiems nepažįstamiems žmonėms istorijas, stebiu, mąstau. Viena iš mėgstamiausių veiklų, jei taip būtų galima šitai pavadinti ir kad ir kaip keistai tai skambėtų.
    O šiaip, Gabija, esi šaunuolė. Daugiau tokių įrašų! :)

    AtsakytiPanaikinti