spalio 07, 2016

Nuotaikos lvl -11

 Vis dažniau susiduriu su tuo, kad ką nors rašyti prisėdu tik patyrusi stiprų emocijų. Ir nesvarbu ar tai džiaugsmas, ar stiprus nusivylimas. Šiandien - stiprus nusivylimas, sumišimas ir liūdesys. Gal dar ir rudeninė depresija šiokia tokia prisidėjo. Turbūt dzin visiem, kas čia man nutiko. Ir man būtų dzin. Turbūt. Nes po velnių, kam gali rūpėti kažkokios šiek tiek užsidepresavusios paauglės problemos? Nebent tokiam pačiam užsidepresavusiam paaugliui.

,,Pats didžiausias  egoistas pasaulyje yra kūdikis. Jis visko nori tik sau - nes tik taip gali išgyventi. Pamažu žmogus iš to išauga, bet iš paauglio pasaulis jau reikalauja atsakomybės, o juk jis vis dar nemažas egoistas! Tada atsiranda noras maištauti. Ir tai aš vadinu sunkiu amžiumi."

- Unė Kaunaitė ,,Sudie, rytojau"

Mano sunkus amžius buvo, kai man buvo 13-a. Trankiau duris ir daug verkiau. Beveik kasdien. Beveik dėl nieko. Tikra ašarų karalienė. Ir pabėgimo planus kūriau, ir eiles kvailas apie liūdną gyvenimą rašiau. Nors gyvenau gerai. Pakankamai. Ir tos problemos dabar atrodo juokingos. 

 Ir dabar, kai man 17-a ir 5mėn, man sunkus amžius. Turbūt. Nors jei tai pripažįstu, gal tai nėra sunkus amžius? Nes kai man buvo 13-a, ir visi sakė, kad tai tik paauglystė, galėjau ginčytis iki nukritimo, kad jiems tiesiog nerūpi, ir kad tai lengviausias būdas nurašyti mano ,,bėdas". 

 Nežinau kas pasidarė, bet pastaruosius du mėnesius esu atitrūkusi nuo grandinės. Ne, mokslų neapleidau. Sekasi visai gerai. Pfu pfu pfu. Bet tai, kas dedasi asmeniniame gyvenime, yra kažkas beprotiško. Lyg būčiau pametusi galvą. Lyg būčiau visiška savęs priešingybė. Tyli ir kukli mergaitė šįkart pasislėpė labai gerai. Išpažinties čia neatlikinėsiu, bet kad suprastumėt, duosiu pavyzdį. Kas turi susišviesti galvoj, kad vidury nakties atsidurtum prie laidojimo namų su žmonėmis, su kuriais ką tik susipažinai,  ir ten prasėdėtum nemažai laiko, nes pavargai? Tai va, klausimai, ką darau su savo gyvenimu, kyla man pakankamai dažnai. 

 Norėjau kalbėti apie vieną, bet pakalbėjau visai apie ką kitą. Tai va, laikiausi net penkias dienas nepridariusi nesąmonių. Ir štai šiandien diagnozė - anemija. Šiaip būtų galima sakyti mažakraujystė, bet anemija skamba dramatiškiau. O dabar juk sunkus amžius, reikia šiek tiek dramos. Žinoma, viskas prasidėjo nuo tėvų moralo. Žinoma, sakė, kad nevers valgyti mėsos. Žinoma, potekstė tokia, kad valgyk mėsą, nes jei nevalgysi mėsos mirsi. Žinoma, aš aiškinau, kad susiimsiu, kad sveikai gyvensiu, susitvarkysiu mitybą vegetarišką taip, kad netrūktų geležies. Žinoma, jie nesiklausė ir penkis kartus kartojo tą patį. Žinoma, apsižliumbiau. Bet man galima. Man sunkus amžius. 

 Dabar interneto istorija užpildyta vien ,,Viskas apie anemiją", ,,Kas turi daugiausiai geležies?" ir ,,Ar nuo anemijos mirsiu?". Nuo anemijos pasveikstama. Nemirsiu. Geležies daug moliūgų sėklose ir brokoliuose. 

Gal kas dar sergat anemija? Kaip gydotės? 

8 komentarai:

  1. Koks sutapimas, nes šiandien ir pas save paskelbiau labai labai labai panašų įrašą!

    Tau linkiu pernelyg ilgai neužsibūti tokioje stadijoje. :) patiko!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ruduo gražus, bet su lietumi atplaukia ir depresūcha, kuri visus blogerius prikelia iš numirusių :D

      Panaikinti
  2. Ligos ir mane kankina - ketvirtadienį sužinojau, kad viena liga nesergu, bet užtat sergu kita, gal net baisesne..
    Kodėl, kodėl, kodėl?
    Tau linkiu sėkmės gydantis ir bandant rasti išeitį, kaip gauti geležies! (Mano organizme jos net per daug, galiu paskolinti xd)
    Ir beje, man šiuo metu 13, durų trankymo ir pykimo ant viso pasaulio metą jau praėjau anksčiau, bet geriau nėr, che :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. 13-a gali praeiti ir kai tau 12-a, ar 14-a. Arba pasikartoti, kai tau 17-a, tik ramesne forma. Ir kitokiom nesąmonėm. :D

      Panaikinti
  3. Man ir buvo šitas, tėvai taip įkyrėjo, kad tiesiog kiekviena kart prabilus išeidavau iš kambario. Valgau irgi daug moliūgų sėklų ir ankštinių kilmės produktų (žirniai, pupelės...).
    O tavo patyrimai šiuo metu yra labai artimi man. Visomis prasmėmis. Gal čia tik mano paaugliškas išsigalvojimas, bet net tai, apie ką tu galbūt tyli.
    Sėkmės tau gydantis! ^^

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Man tėvai šiaip dėl vegetarizmo neprikišinėjo. Bet turiu vieną įkyrų giminaitį. PAvyzdys: visi pietaujam, aš valgau salotas, kiti kepsnį. Ir jis pradeda: ,,Tai gal ir šalia mėsytės, ką čia tik žoles". Anksčiau patylėdavau arba atsakydavau ,,Ačiū, ne". Bet kai jau praėjo daugiau nei puse metų ir vis dar girdžiu iš jo tas replikas. Šiaip, pati labai nemėgstu, kai vegetarai pradeda kalbėti statistikomis ar piršti savo pasirinkimą, bet pasakiau taip, kabinėkitės prie manęs ir aš pabūsiu ta ,,aršia" vegetare. Tad vos pradeda replikuoti, iškart atsikertu ir aš. KAd ir užduodu tokį klausimą ,,Ar žinojote, kad kiaulės, kurią dabar valgot, mąstymas toks pats kaip ir trimečio vaiko?" arba ,,Tam, kad būčiau soti, niekas nebuvo nužudytas". Aišku, čia labai perspaustai, bet užsičiaupia iškart. Dar apie ligas, sirgimą vėžiu ir daugelio mylimos dešrytės sudėtį pradedu šnekėti :) Tėvam nepatinka tokia mano taktika, bet kaip ir sakiau, nesikiškit į mano pasirinkimą, ir aš nesikišiu į jūsų :)

      P.S. Ačiū! nuo šiandien jau geriu vaistus

      Panaikinti
  4. Aš puikiai žinau kas yra anemija. Visada ja sirgau, bet ne taip smarkiai. Galbūt dėl savo kvailumo susirgau sunkia anemija ir atsidūriau ligoninėje. Kas man ko gero labiausiai padėjo tai burokėliai. Fuj kaip aš jų nemėgstu. Dėl manęs buvo nupirkta sulčiaspaudė ir kasdien gaudavau šviežių burokėlių sulčių. Dar daug geležies turi spanguolės ir man regis riešutai. Sėkmės tai gydantis! Ir būtinai gydykis, kad paskui netektų lipant laiptais į pirmą aukštą prisėst pailsėt :DD

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Va, atrašinėju į komentarus ir kertu grikius :D Šiaip, aš pati kol kas nejaučiu jokių sveikatos pablogėjimų. Jaučiuosi sveikesnė nei bet kada anksčiau.
      Ačiū, sėkmės prireiks! Po mėnesio laukia vėl tyrimai..

      Panaikinti