spalio 30, 2016

Kodėl Mulkiams sekasi?

Apie ką pagalvojate, kai išgirstate žodį ,,mulkis"? Turbūt apie nevykėlį, neišmanėlį, kvailį, vėplą, nevėkšlą. Na, o man Mulkis yra tas, kuriam visada sekasi. Visada. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie dėl nieko nesistengia, kad viskas gaunasi savaime. Bet iš tiesų viskas yra visiškai kitaip. Nedidelis tyrimas atskleidė, kodėl Mulkiams sekas?

Optimistiškumas
Turbūt niekam niekad neteko sutikti pesimistiško mulkio. Jis dažniausiai gerai nusiteikęs, o į ateitį žiūri kaip į gražesnį rytojų, o ne nesėkmių labirintą. Mulkiai užsikodavę save gera nuotaika, tiki kad įveiks jiems skirtas užduotis ir vėl viskas bus gerai. Na, o jei nepasiseka, jie nepasiduoda slogiai nuotaikai. ,,Na, nepasisekė šįkart, pasiseks kitąkart" - turbūt taip pasakytų jis po nesėkmingo kontrolinio.

Supratimas Kiek kartų esate mokęsi per naktį ir gavę prastą pažymį? Vieną, du, penkis kartus? Ir turbūt kiekvienas žinote, kaip tuomet apmaudu. O dar apmaudžiau, kai draugas, kuris mokėsi žymiai mažiau, gavo aukštesnį įvertinimą. Turbūt dažnai tai nurašoma sėkmei, tačiau čia slypi kai kas kita. Mulkiai nėra kalikai. Jie stengiasi suprasti informaciją jiems priimtinu būdu. Jie neiškala visų sąvokų, datų, terminų taip, kaip rašoma knygoje. Mulkiai ieško asocijacijų, panašumų, piešia, braižo ir pan.



Mokymosi stilius
Straipsniuose apie mokymąsi dažnai kalbama apie tai, kaip svarbu atrasti savo mokymosi stilių. Keikvienas mulkis pasitiki tais straipsniais ir laikosi ten pateiktais nurodymais. Taigi, pagrindiniai dalykai, kuriuos turi pastebėti:
1) kada tu darbščiausias. Ryte, vakare, o gal paryčiais, jau švintant?
2) kiek įtakos rezultatams daro persirašinėjimas
3) aktyviau dirba klausa, rega, o gal abu vienodai?
O dabar trumpai paaiškinsiu kiekvieną punktą. Atradusi darbingiausią paros laiką, nudirbsi daugiau darbo per dvigubai trumpesnį laiką, kadangi turėsi daugiau energijos bei motyvacijos. 
 Antrąjį ir trečiąjį punktus galima susieti. Jei lengvai susikaupi pamokos metu, nesišnekučiuoji su kaimynka, o klausaisi pasakojimo apie būrus, tuomet tavo stipresnė pusė - klausa. Tokiu atveju persirašinėjimas didelės naudos neduos. Mulkis tokiu atveju įsirašytų balso įrašą, kuriame skaito reikiamą tekstą ir jį klausytų eidamas į miestą. Na, o jei nesugebi pamokos metu susikaupti, mieliau pieši dar vieną ornamentą sąsiuvinio pakraštėlyje nei klausaisi mokytojos, tuomet greičiau informaciją pasisavinsi ją perrašinėdamas. Žinoma, tai užtrunka ilgiau, tačiau tavo atveju ir naudingiau. 

Miegas
Akys limpa lyg klijais pateptos, darosi sunku, nebesupranti, ką skaitai. Ir tu buvai tokioje situacijoje, ane? Mulkis jokiu būdu nesirinktų tokio lėto savęs žudymo būdo. Jis mieliau viską mes ir eis miegoti. Na, o liaudies išmintis byloja, kad rytas protingesnis už vakarą. Ir Mulkis ta išmintimi tiki. Taip pat nereiktų pamiršti ir grožio miego. Vos grįžus iš mokyklos ir puolus prie knygų, galima susirgti depresija. Poros valandų miego pertrauka padės įgauti jėgų ir susikaupti.

Susikaupimas
Mulkis mėgsta eksperimentus. Todėl šiek tiek bandymų, rezultatų užsirašymų ir štai po poros savaičių jis jau žino, kas jam labiausiai padeda susikaupti. Žinoma, ne visi vienodi, tad skirtingi dalykai gali veikti skirtingai. Gal vienam susikoncentruoti padeda plytelė šokolado? Stiklinė vandens? Puodelis juodos kavos? O gal klasikinė muzika? Tad netingėk ir atrask, kas tau padeda. 

Taigi, iš pirmo žvilgsnio atrodo visai kitaip, nei yra iš tiesų. Siūlau ir jums kartais atsipalaiduoti, prisiminti, kad su mokykloje laukiančiais egzaminais gyvenimas nesibaigia ir pabūti Mulkiais. O gal patiks?

spalio 08, 2016

Rudeniškasis moliūginis keksas

Nepaprastai gera susraityti keisčiausiomis pozomis ant sofutės, apsigaubti pledu, skaityti gerą knygą ir valgyti skanų pyragą. Super gera tai daryti, kai už lango krenta auksu nusidažę lapai ir tyliai lyja. Tada rodosi, kad net laikas sustoja. Šį šeštadienį nusprendžiau sustoti ir aš. Nieko neveikti. Sėdėti, skaityti, mėgautis ramybe. Žinoma, pasirūpinau ir nepaprastai gardžiu keksu. Ir ne bet kokiu, o moliūginiu, su daug razinų! Nepaprastai skanus ir stebuklingai greitai pradingstantis. Tad siūlau tokį pasigaminti ir Jums!
REIKĖS
  • 500g moliūgo
  • 3 puodelių miltų
  • 2/3 puodelio aliejaus
  • 4 kiaušinių
  • 1 puodelio cukraus
  • 1 a.š. cinamono
  • 1/2 a.š druskos
  • 2 a. š. kepimo miltelių
  • 4 vnt. kiaušinių
  • 2 a.š. vanilinio cukraus
GAMINIMAS
Pašalinkite moliūgo žievę, sėklas ir sutrinkite iki vientisos masės. Įmuškite kiaušinius, supilkite aliejų, sudėkite cukrų, vanilinį cukrų, druską, cinamoną ir viską gerai išmaišykite. Tuomet sudėkite miltus sumaišytus su kepimo milteliais, viską vėl išmaišykite ir kepkite maždaug 40min 190C. Į tešlą galima įmaišyti riešutų ar išmirkytų razinų, tačiau nebūtina. Aš dėjau razinų, kitą kartą bandysiu ir riešutus.

Jau po dešimties minučių kepimo, namuose pasklido daug žadantis kvapas. Ir jis nemelavo! Drįstu sakyti, kad pyragas gavosi tobulas. Purus, su traškia plutele, ne per saldus. Toks rudeniškas ir labai tinkantis su arbata prie geros knygos. 

Jei nuspręsite išbandyti, kviečiu dalintis patirtimi komentaruose. 

spalio 07, 2016

Nuotaikos lvl -11

 Vis dažniau susiduriu su tuo, kad ką nors rašyti prisėdu tik patyrusi stiprų emocijų. Ir nesvarbu ar tai džiaugsmas, ar stiprus nusivylimas. Šiandien - stiprus nusivylimas, sumišimas ir liūdesys. Gal dar ir rudeninė depresija šiokia tokia prisidėjo. Turbūt dzin visiem, kas čia man nutiko. Ir man būtų dzin. Turbūt. Nes po velnių, kam gali rūpėti kažkokios šiek tiek užsidepresavusios paauglės problemos? Nebent tokiam pačiam užsidepresavusiam paaugliui.

,,Pats didžiausias  egoistas pasaulyje yra kūdikis. Jis visko nori tik sau - nes tik taip gali išgyventi. Pamažu žmogus iš to išauga, bet iš paauglio pasaulis jau reikalauja atsakomybės, o juk jis vis dar nemažas egoistas! Tada atsiranda noras maištauti. Ir tai aš vadinu sunkiu amžiumi."

- Unė Kaunaitė ,,Sudie, rytojau"

Mano sunkus amžius buvo, kai man buvo 13-a. Trankiau duris ir daug verkiau. Beveik kasdien. Beveik dėl nieko. Tikra ašarų karalienė. Ir pabėgimo planus kūriau, ir eiles kvailas apie liūdną gyvenimą rašiau. Nors gyvenau gerai. Pakankamai. Ir tos problemos dabar atrodo juokingos. 

 Ir dabar, kai man 17-a ir 5mėn, man sunkus amžius. Turbūt. Nors jei tai pripažįstu, gal tai nėra sunkus amžius? Nes kai man buvo 13-a, ir visi sakė, kad tai tik paauglystė, galėjau ginčytis iki nukritimo, kad jiems tiesiog nerūpi, ir kad tai lengviausias būdas nurašyti mano ,,bėdas". 

 Nežinau kas pasidarė, bet pastaruosius du mėnesius esu atitrūkusi nuo grandinės. Ne, mokslų neapleidau. Sekasi visai gerai. Pfu pfu pfu. Bet tai, kas dedasi asmeniniame gyvenime, yra kažkas beprotiško. Lyg būčiau pametusi galvą. Lyg būčiau visiška savęs priešingybė. Tyli ir kukli mergaitė šįkart pasislėpė labai gerai. Išpažinties čia neatlikinėsiu, bet kad suprastumėt, duosiu pavyzdį. Kas turi susišviesti galvoj, kad vidury nakties atsidurtum prie laidojimo namų su žmonėmis, su kuriais ką tik susipažinai,  ir ten prasėdėtum nemažai laiko, nes pavargai? Tai va, klausimai, ką darau su savo gyvenimu, kyla man pakankamai dažnai. 

 Norėjau kalbėti apie vieną, bet pakalbėjau visai apie ką kitą. Tai va, laikiausi net penkias dienas nepridariusi nesąmonių. Ir štai šiandien diagnozė - anemija. Šiaip būtų galima sakyti mažakraujystė, bet anemija skamba dramatiškiau. O dabar juk sunkus amžius, reikia šiek tiek dramos. Žinoma, viskas prasidėjo nuo tėvų moralo. Žinoma, sakė, kad nevers valgyti mėsos. Žinoma, potekstė tokia, kad valgyk mėsą, nes jei nevalgysi mėsos mirsi. Žinoma, aš aiškinau, kad susiimsiu, kad sveikai gyvensiu, susitvarkysiu mitybą vegetarišką taip, kad netrūktų geležies. Žinoma, jie nesiklausė ir penkis kartus kartojo tą patį. Žinoma, apsižliumbiau. Bet man galima. Man sunkus amžius. 

 Dabar interneto istorija užpildyta vien ,,Viskas apie anemiją", ,,Kas turi daugiausiai geležies?" ir ,,Ar nuo anemijos mirsiu?". Nuo anemijos pasveikstama. Nemirsiu. Geležies daug moliūgų sėklose ir brokoliuose. 

Gal kas dar sergat anemija? Kaip gydotės?