rugpjūčio 07, 2016

7 sav. bėgimo iššūkis: pirmosios savaitės ataskaita

Vis dar negaliu patikėti, kad tai darau. Bet jau dabar suprantu, kad man reikėjo tik didesnio palaikymo iš šalies. Jaučiuosi įsipareigojusi įveikti iššūkį tiek sau, tiek jums. Be to, noriu visiems padėkoti už tokį paskatinimą! Na, o jei pirmą kartą skaitote apie šį iššūkį, kviečiu perskaityti apie jį daugiau ČIA. Mažiau kalbų, daugiau darbų! Štai, kaip pirmąją savaitę man sekėsi:


PIRMOSIOS SAVAITĖS ATASKAITA

Pirmadienis
Išsitraukiau iš spintelės švarutėlius ir kaip nauji atrodančius sportbačius, nors jiems jau treji metai (tai tik parodo kokia aš sportininkė). Ir su dideliu entuziazmu patraukiau link savo bėgiojimo vietos. Tiesa, ji tokioje vietoje, kur nesivažinėja nei automobiliai, nei vaikšto kiti žmonės. Žodžiu, turėjau šiek tiek privatumo. Su manimi išėjo ir aštuonmetė sesė, ir šešiametis pusbrolis. Visi atlikome 5 min. apšilimą, tempimo pratimus. O tada jau ir pradėjau programą. Ėjimą rinkausi gana greitą, nėra ko tinginiauti. Tad jau po pirmų dviejų ėjimo minučių kūnas pradėjo šilti. Pirmosios dvi minutės bėgimo praėjo gana lengvai. Net nustebau. Tačiau  per antrąjį kartojimą viskas kardinaliai pasikeitė. Nors ir kvėpavau taisyklingai, gavau šiokią tokią pompą, kakta jau bėgo pirmieji prakaito lašeliai. Pačios skausmingiausios buvo paskutinės dvi minutės. Bėgau užsimerkusi ir suspaudusi stipriai kumščius. Lyg tai būtų ką keitę. Tačiau sąžiningai viską ištvėriau ir grįžusi namo didžiuodamasi savimi griuvau kryžiumi ant grindų. Taip, perskaitėt teisingai. Kad ir kaip būtų, džiaugiausi savimi! Pradžia padaryta.

Trečiadienis
Šįkart teko treniruotis vienai. Bet taip buvo net geriau. Nereikėjo niekur žvalgytis, galėjau susikaupti tik ties bėgimu. Tačiau vos pradėjusi bėgti supratau, kad pamiršau vieną labai svarbų dalyką... Užsiklijuoti pleistrą ant piršto! Iš po praeito bėgimo pirštai buvo nemenkai nutrinti. Tačiau sukandau dantis ir dėl tokio mažmožio nelėkiau namo. Praėjus pusei laiko pradėjo diegti šoną. Tuomet ir supratau, kad užsisvajojau ir pamiršau taisyklingą kvėpavimą. Bet kai susiėmiau, skausmas greitai praėjo. Po bėgimo jaučiausi pasakiškai gerai. Dar turėjau jėgų ir sušokinėti 200 šuoliukų per virvutę.

Penktadienis
Visą vakarą lijo. Nuo pat pietų sėdėjau prie kompiuterio ir susirašinėjau. Įsijaučiau taip, kad nepajutau, kaip atėjo dešimta vakaro. Greit užraukiau visus pokalbius, užsivilkau brolio megztinį, apsiaviau sportbačius ir išbėgau. Vakaras buvo gana vėsus, šiek tiek krapnojo, tačiau tai neatbaidė. Nežinau, kas tam darė įtaką, bet ėjau ir bėgau žymiai spartesniu tempu. Jaučiau, kad ne mano jėgoms taip, bet kažkas neleido sustoti. Namo parbėgau beveik dusdama, skaudėjo nugarą. Prireikė laiko, kol kvėpavimas atsistatė ir galėjau normaliai eiti. Naktį vėl suskaudo nugarą ir apsireiškė pusseserės iš Raudondvario. Turbūt todėl taip sunkiai užbaigiau treniruotę.

ŠIĄ SAVAITĘ BĖGANT KLAUSIAU



ANTROSIOS SAVAITĖS PLANAS

Treniruotės dienos: pirmadienis, trečiadienis, penktadienis
Bėgti: 3 min.
Eiti: 2 min.
Kartoti: 3 kartus
Treniruotės trukmė: 15 min.
Per tą laiką bėgta: 9 min.

O kaip sekėsi tiems, kas kartu jungėsi prie iššūkio?

5 komentarai:

  1. niekada tavęs nemačiau, niekada su tavimi artimai nebendravau, tačiau labai džiaugiuosi už tave! galbūt todėl, kad jaučiu giminišką sielą... kad ir man vertėtų tai daryti, bet pastoviai surandu begales pasiteisinimų ir pan. ... vienžo, keep it up :)))) ŠAUNUOLĖĖĖ

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū tau labai labai :) žiauriai gera skaityti tokį komentarą :)

      Panaikinti