birželio 14, 2016

Dievo kampelis žemėje - Gruzija

Niekada nemaniau, kad taip galima pamilti svetimą šalį. Jei ir kartais užklupdavo tokios mintys, tai tokia šalimi įsivaizdavau Ispaniją ar Prancūziją, ar kokią kitą ,,populiarią" šalį, bet tikrai ne Gruziją. Pačiai sunku suvokti, kad taip gali būti. O ypač man. Ta, kuri visa savo širdimi buvo ištikima Lietuvai, dalelę savęs paliko Gruzijoje. Jau sėdėdama lėktuve, skrisdama tėvynėn, svajojau, kaip vėl ten keliausiu, vėl susitiksiu su visais ten pažintais žmonėmis, kurie tapo kaip šeima. Ir dabar, dar nebuvo nei dienos, kad nepagalvočiau apie tai, kas ten vyko! O vyko TIEK ir TAIP, kad būtų galima parašyti knygą. Tačiau čia bus tik keletas akimirkų, prisiminimų ir įspūdžių.


Visų pirma, vertėtų paminėti, kad Gruzijoje buvau antrą kartą. Gruzija ir Lietuva, Tauragė ir Zestafonis - bendradarbiaujančios ir draugaujančios šalys, todėl buvome pakviesti ten koncertuoti (mums, teatrinukams, buvo geras iššūkis pasiruošti dainoms ir šokiams). Vienas iš miestų, kuriame koncertavome - Kutaisis. Ten mes buvome pastebėti ir pakviesti atvykti gegužę, į Gruzijos nepriklausomybei skirtą festivalį. Žinoma, tuomet kvietimas buvo tik žodinis ir svajonės vėl pamatyti Gruziją, atrodė, kad tik ir liks svajonėmis. Tačiau klydome! Gavome oficialų kvietimą ir nieko nelaukdami kibome į programos atnaujinimo darbus. Balandžio mėnesį atvyko ir visą savaitę mus šokti rachiuli  mokė šokių vadovas iš Gruzijos. Pripažinsiu, man net kelis kartus verkti norėjosi, nes viskas atrodė taip beprotiškai sunku! Ypač, kai dar susišnekėti vieniems su kitais beveik neįmanoma.  Tačiau ištvėrėm, išmokom, programą atnaujinom ir jau gegužės 25-ą buvome Gruzijoje. Kaip ir būdinga gruzinams, buvome pasitikti su tautiniais rūbais, gėlėmis, plačiomis šypsenomis ir jų išmoktomis lietuviškomis frazėmis. Tiesa, po skrydžio poilsio beveik neturėjome. Vos pasidėję daiktus, buvome išvežti į jungtinę repeticiją, trukusią kelias valandas, kadangi kitą dieną laukė nepriklausomybei skirto festivalio atidarymas ir pirmasis mūsų pasirodymas. Labai trumpai tariant, kelionės tikslas - koncertai.

Prieš koncertą, vos išlipus iš autobuso, jau laukdavo ,,gerbėjai". Gal jie įsivaizdavo, kad Lietuvoje mes žvaigždės?


Man, kaip tikrai šaltai lietuvei, iš pradžių buvo labai nejaukus tas gruziniškas šiltumas. Ypač keista buvo tai, kad vyrai pasisveikindami ne tik paspaudžia ranką, bet ir.... viens kitam pabučiuoja į žandą ir patapšnoja per petį. Jei du lietuviai taip pasisveikintų Lietuvoje, turbūt būtų apšaukti žydrais. Jei jau pradėjome kalbėti apie vyriškąją giminę, tai dėmesio iš jos lietuvaitės sulaukia labai daug. Nuolat girdi arba ,,krasivye devocki" arba ,,lamazi gogo" (liet. graži mergaitė). Nepraleidžia progos jie ir apkabinti, pabučiuoti ranką ar žandą. Lyginant su Lietuva, tai būtų laikoma šiokiu tokiu priekabiavimu. Ypač jei tai 35-etis vyras. Tačiau Gruzijoj tai tiesiog draugiški gestai, kurie mums, lietuvėms tapo kasdienybe. O kokie gruzinų charakteriai.... Ojojoj. Greit užsiplieskiantys, aistringi, su pasmailintais liežuvėliais. Nežinau kaip vyrai, bet vaikinai meilėj gali prisipažinti penkioms vienu metu. Kas jau kas, bet jie žodžiu ,,miyvarxar" (liet. myliu) švaistosi tiek, kiek netingi. Taip pat pavydūs ir greit supykstantys. Šitai patyriau savo kailiu. Bet taip, kaip geba elgtis su merginomis... Tik tvirčiausios atsispirtų ir nepasiduotų pagundoms. Bet jau gana apie vaikinus. Kiek teko bendrauti su merginomis, tai dauguma pasitaikė labai paprastos ir draugiškos. Nors tiesa, teko susidurti ir su labai pavydžiomis. Oi, kaip jos žaibavo akimis, kai gruzinai lietuves kabino!! Bet labiausiai įstrigo ne tai. Nors šalis demokratiška, visur lygios teisės, tačiau labai jaučiasi, kad viršesni ten vyrai. Moteris dažniausiai namų šeimininkė. Jei namuose yra svečių, prie stalo su jais sėdasi tik šeimos vyrai. Mamos ir dukros vis neša vaišes ant stalo, tvarkosi. Tik retkarčiais trumpai prisėda, jei yra laisva vieta. Kad ir kaip būtų, nelaikau to didele problema. Šalis tobulėja, tad ir jaunesnės kartos moterys visiškai kitokios. Taip, joms pirmoj vietoj vis vien šeima, tačiau svarbus ir išsilavinimas, ir karjera. Charakteriai irgi skiriasi. Jei vyresnės nuolankesnės, tai jaunesnės oi kaip moka už save pastovėti! Tačiau ir vyresnioji, ir jaunesnioji kartos turi daug bendrų bruožų. Pavyzdžiui,  jie be galo svetingi. Maistas svečiuose kraunamas penkiais aukštais!

Viena geriausių nuotraukų, kokias esu turėjusi.


Man, beveik nevartojančiai druskos, maistas pasirodė ganėtinai sūrus. Jie net agurkus pirmiau pamirko į druską, o tik po to valgo. Gruzinų virtuvėje ganėtinai daug mėsos. Avienos ypač. Žiemą, kai dar valgiau mėsą, teko paragauti ir jų šašlykų, ir charčio su aviena ir kitų pan. mėsos patiekalų. Charčio tuomet mane sužavėjo. Tada buvo pirmas, ir paskutinis kartas, kai sriubą (jei galima taip pavadinti, kadangi tai buvo tiršta tarsi padažas masė)  galėjau pavadinti tobula. Keistas pasirodė šašlykų kepimo būdas. Jie jų nemarinuoja, neminko ir nelaiko per naktį majoneze. Paprastą žalią mėsą sumauna ant iešmų ir tik kepant barsto prieskonius (bent jau taip buvo ruošiami šašlykai šeimoje, kurioje gyvenau). Būtų nuodėmė nepaminėti chačiapurių. Dieviško skonio patiekalas. Teko jų ragauti daug kur, bet tokių skanių, kokius kepdavo mūsų šeimoje, niekur neteko valgyti. Kitiems dar oi kiek trūko iki tokio skonio! Aš jau mėnesį laiko prieš antrą kartą išvykstant į Gruziją svajojau apie juos. Ir tą vakarą, kai atvykome, suvalgiau jų tiek, kiek niekad anksčiau. Net mano draugei, kuri be galo liesa, nuo persivalgymo iššoko pilvas. Tai buvo įrodymas, kad neįmanoma, visada gali virsti įmanoma. Taip pat privalau paminėti jų bulką. Net neįsivaizduoju, kaip ji vadinasi, bet ji tobula. Tai tarsi dideli išsipūtę picos padai. Tik skonis visiškai kitoks. Grįždami iš koncertų, ekskursijų ar repeticijų, visad sustodavome nedidelėje kepyklėlėje ir jų nusipirkdavome. O dabar labai trumpai apie gėrimus. Nealkoholiniai gėrimai labai saldūs. Kai kurie net gi kaip sirupas. Vos vienas kitas limonadas ar sultys gaivesnės. Daugelis gyvenančių užmiestyje, turi didesnius ar mažesnius vynuogynus. Tad ir vyną gamina patys. Stiprus, tačiau labai skanus. Tiek galiu pasakyti. Tiesa, jie vyną geria visiškai kitaip, nei Lietuvoje ar kur kitur. Visų pirma, jis geriamas ne iš taurių, o iš paprastų stiklinių. Antra, ne pasimėgaujant ir po truputį, o dideliais gurkšniais. Tostas, pusė stiklinės vyno, tostas, kita pusė ir vėl pila. Tokiu vynu kaip Gruzijoje norisi mėgautis, o ne taip gerti. Tačiau turėjom prisitaikyt prie jų gėrimo įpročių. Teko ragauti ir garsiosios, stipriosios čiačios. Iš pradžių pasirodė beveik beskonė ir švelni. Tačiau po poros sekundžių viskas viduje užkaito ir smogė į galvą. Nelabai man ji patiko. Geriau pakalbam apie skanesnius dalykus. Jų tradiciniu saldumynu galima laikyti -čiurčchela  . Tai vynuogių arba obuolių tyrė su riešutais kietame pavidale. Skanu, bet ne dieviškai.

Turguje akys raibsta nuo vaisių, daržovių ir prieskonių pasirinkimo. O dar kai taip viskas pigu...


Gniaužianti kvapą. Ne kartą man norėjosi verkti kaip gražu. Kaip ir kartoju visiems, taip ir čia sakau, kad nuotraukose matoma tik 1% tikrojo grožio. Viską privaloma pamatyti realiai. Jiems tai kasdienybė, tačiau mano akys niekaip negalėjo atsidžiaugti kalnais. Įsivaizduokit, pabundi ryte, praskleidi užuolaidas ir matai kalnus. Kiekvieną rytą tai priversdavo aikčioti. Žiemą teko pabuvoti kalnų kurorte Bakuriani. Tai buvo pirmas kartas, kai teko pabuvoti tokio tipo kalnuose. Neturiu su kuo palyginti, bet tai ką mačiau ir jaučiau ten būdama... Nepakartojama. Tiek žiemą, tiek šį kartą, mūsų šeima vežėsi mus ir į žaliuosius kalnus. Pirmąjį kartą aplankėme kalnuose įsikūrusią bažnyčią, kurioje pagal juos buvo apsireiškęs jų tikėjimo Dievas. Vėliau nuvykome pas vyrą, visą gyvenimą praleidusį kalnuose. Įsivaizduojat, jis niekuomet nėra buvęs parduotuvėje, mieste ar kur kitur. Tik kalnuose. Jo namuose teko pamatyti ir kaukazo aviganius. Tiesa, dar visai jauniklius. Šį kartą šeima nusivežė mus į tokią vietą, iš kurios matėsi visa miesto panorama. Besileidžiant saulei tai atrodė taip nuostabiai, kad norėjosi sušukti ,,Sustok, akimirka žavinga!" (O taip norisi pasakyto nedažnai, tiesa?). Jei žiemą turėjome ekskursiją į Bakuriani, tai gegužę aplankėme Racha. Iš ten ir kilęs šokis rachuli, kurį mokėmės. Važiuoji vingiuotais keliais, kyli rodos vis aukščiau, ir staiga miestelis, per jį tekanti upė. Pervažiavus miestelį, vėl kyli aukštyn suktais kalnų keliais. Vėliau ežerai. Neįprastai mėlyni. Galiu kartoti dar begalybę kartų, kaip tai nuostabu. Tačiau žodžiais visko apsakyti neįmanoma. Reikia pamatyti. Kelis kartus draugėms sakiau, kad kai visiškai nuo visko pavargsiu, išsikelsiu į Gruziją, į kalnus.
Apie vaizdą pro langą nemelavau.

Gruzijos žmonių šiltumas ir gamtos grožis visiškai papirko mano širdį. Vien prisiminus viską širdis ima plakti stipriau. Bet pamilau šią šalį ne vien dėl to. Tai buvo vieta, kur daug geriau pažinau kitus. Pamačiau netikėčiausius jų veidus. O svarbiausia, geriau pažinau save. Buvo akimirkų, kai net pati stebėjausi, kad tai aš, ta pati Gabija. Ir grįžau pasikeitusi. Per daug visko įvyko, kad išlikčiau tokia, kokia buvau anksčiau. Bet juk kelionės ir turi keisti žmogų, tiesa? Pasikeičiau į blogą  ar į gerą, gali pasakyti tik aplinkiniai. Kol kas mano viduje tikras beprotnamis, todėl atsakyti į tą klausimą negaliu. O pabaigai, kelios dainos, kurios man primena labai daug.

Šita daina buvo visur. Geriau įsiklausę išgirsit ,,gabijaaa"

video
Šita ištisai skamba mano galvoje.


Buvome šios grupės koncerte. Su savo šokiais susilaukėme daugiau dėmesio nei pati grupė!


P.S. žinau, kad nuotraukų galėtų būti ir daugiau. Tačiau mano telefonas dužęs. Ir taip keliu ne savo, o draugės darytas nuotraukas. 

6 komentarai:

  1. pradžioj įdomu, tačiau paskui trūko kažkokio kabliuko, kuris įtrauktų ir priverstų skaityt toliau. kalba labai paprasta, tokia buitinė, nepajaučiau kažkaip to tavo labai didelio susižavėjimo Gruzija.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dauguma susižavėję šalimi mato tik tobulus dalykus ir tik juos pabrėžia. O visas tas Gruzijos buitiškumas, netobulumas ir paprastumas man labiausiai ir patinka. Mane žavi TIKRAS gyvenimas. Toks, koks yra ten. :)

      Panaikinti
  2. Eina sau, kaip pati dabar užsimaniau ten nuvykti :o Mama seniau buvo, tai taip pat atsiliepimai dieviški. Viskas. Taupysiu ir po mokyklos išvyksiu bent savaitei ten pabūti :3

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Būtinai aplankyk šią šalį!! Ir būtinai pabuvok nedideliam mieste. Ten, kur galėsi pajusti tikrą gruzinišką gyvenimą :)

      Panaikinti
  3. Nepakartojamas straipsnis!!širdis ėmė stipriau plaukt ir atsirado noras susikraut lagaminą ir lėkt į Gruziją:)) bet man,kaip svajojančiai aplankyti daug šalių ir pasaulio vietų,dažnokai taip būna :Dd labai patiko:))

    AtsakytiPanaikinti