kovo 23, 2016

8 dienos ant ratų

Šios kelionės laukiau nuo 2015-ųjų lapkričio 10-os. Rodėsi, kad spėsiu ir numirt, ir prisikelt, kol ateis kovo 17-a, diena, kai turėjome išvykti. Tačiau laikas prabėgo taip greitai.. Per tas aštuonias dienas nutiko daugybė dalykų. Galėčiau parašyti 8 tomų knygą, tačiau čia pristatau tik trupinėlius iš mano gyvenimo kelionėje. 

PIRMOJI DIENA
Autobuse turėjome galimybę žiūrėti filmus 
03:00 ryto pajudėjome link Lenkijos sienos. Iškart apsidžiaugiau, kad su savimi, o ne didžiajame bagaže, turiu dekutį, pagalvę ir treningines kelnes. Užmigti buvo labai lengva, kadangi prieš kelionę buvau miegojusi vos 2h. Sustojimai buvo kas tris keturias valandas. Ir taip iki 17h, kai pasiekėme viešbutį prie Lenkijos ir Vokietijos sienų. Tikėjausi, kad autobuse išsėdėti tiek laiko bus sunkiau, tačiau kelionė neprailgo. Buvau apsiginklavusi nemaža krūva serialo serijų, draugais ir papildytu grojaraščiu. Taip pat tikėjausi, kad pakliūsim į gana prastą viešbutį, bet buvau maloniai nustebinta. Pakliuvau į dvivietį erdvų kambarį, plačiomis lovomis, dideliu dušu. Kadangi buvo gana anksti, išsiruošėm į miestą pasivaikščioti. Lenkijoj esu buvusi ne kartą, tad ir vėl pastebėjau, kad visur tvyro toks keistas kvapas. Net nemoku apibūdinti jo.  Būtent tai ir apkartino pasivaikščiojimą. O jį užbaigėm lenkiškaja maxima ,,Biedronka" (lt. boružė). Prisipirkome nutellos ir vakarą praleidom kambaryje su arbata, batonu, nutella ir mergaitiškais pokalbiais iki vėlyvos nakties.

ANTROJI DIENA
Ryte teko keltis gana anksti. Aišku,tai buvo labai nelengva. Šiaip ne taip išsiruošėme ir nuėjome pusryčiauti. Man, kaip beveik nevalgančiai mėsos, didelio pasirinkimo nebuvo. Sūris, duona, kava ir batonas su džemu. Bet nesiskundžiu, pusryčiai buvo labai sotūs. Dar besėdint prie pusryčių stalo, visus pasiekė nelinksma žinia. Sugedo autobusas. Buvo juokinga ir graudu, kadangi prieš kelionę visus patikino, kad autobusas labai geras, naujas. Mhm. Ačiū Dievui ir Lenkijos elektrikams, kadangi bėda buvo per valandą išspręsta ir galėjome pajudėti Vokietijos link. Vos kirtus sieną pasikeitė kraštovaizdis. Skirtingai nei važiuojant per Lenkiją, čia buvo į ką akis paganyti. Nuo pat ryto švietė saulė, žaliavo žolė, kai kur jau buvo pradėję sprogti medžių pumpurai. Daug pakalnių, kalnų, vėjo malūnų, pušynų ir eglynų. Per kelias valandas pasiekėme vieną svarbiausių miestų Vokietijoje - Niurnbergą. Važiuojant per miestą išgirdome daugybę istorijų, kuo šis miestas svarbus ir garsėjantis pasaulyje. Vienas tokių dalykų... dešrelės! Vokietijoje jos nykščio dydžio. Ir yra gana įdomi legenda, kodėl būtent tokio dydžio. Vyko Niurnbergo apgultis. Nebuvo įmanoma nei įvažiuoti, nei išvažiuoti iš miesto. Jis buvo aptvertas didžiule siena su vartais. Miesto žmonės badavo, todėl kiti, likę už sienos, jiems pro rakto skylutę kišdavo dešreles. Klausite, kokio dydžio tada turėjo būti rakto skylutė. Taip, milžiniška palyginus su šių dienų rakto skylutėmis, tačiau juk viskas vyko prieš kelis šimtmečius!  Toliau kalbant apie dešreles, tai vos išlipus iš autobuso pajutome jų kvapą. Einant pro senamiestį, buvo galima pamatyti ne vieną užeigėlę pardavinėjančią jas. Pats miestas labai gražus ir jaukus. Galbūt dėl praeitimi dvelkenčių pastatų, kurie suteikia didybės? Deja, Niurnberge negalėjome pabūti ilgiau, kadangi turėjome skubėti į Strasbūrą. Kelios valandos autobuse, ir mes jau ten. Už lango buvo jau tamsu, turistų nedaug, tad nesitrinant alkūnėmis galėjome apžiūrėti šiek tiek miesto. Visų pirma nuėjome prie katedros. Ji nuostabi. Tos didybės ir grožio dar suteikė ir gelsvos šviesos, apšvietusios pastatą. Per laisvą laiką daugiausia laiko ten ir praleidome, kadangi reginys buvo tikrai įspūdingas. Naktį praleidžiame viešbutyje.

TREČIOJI DIENA
Štai, kur vyko EUROSCOLA renginys
Svarbiausia diena visos kelionės metu. Kitaip tariant - kelionės tikslas. Jau 8h ryto stovėjome prie Europos Parlamento, kur mūsų laukė nelengva užduotis - EUROSCOLA renginys. Mokinių delegacijos iš beveik visų Europos valstybių susirinko čia. Viso renginio metu vyko įvairios diskusijos, žaidimai, Europos problemoms spręsti skirtos diskusijos ir jų pristatymai. Diena buvo tikrai sunki, tačiau įspūdinga. Ten sėdinčių ir dirbančių žmonių darbas tikrai nelengvas!! Ką supratau dar? Kad esu visiškai žlugusi anglų kalboje. Ta prasme... visiškai. Buvau apakusi, kai išgirdau, kaip kalba mano bendraamžiai iš kitų valstybių. Ypač nustebino bulgarai. Jų anglų kalbos lygis... neįtikėtinas. Ir iškart atradau spragą lietuvių švietimo sistemoje. Mokykloje nerengiamos diskusijos. Jos turėtų būti privalomos tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. Galbūt net turėtų būti atskira, diskusijoms skirta pamoka? Toliau kalbant apie šį renginį, tai jei ir nepakalbėjome dorai, tai bent jau gražiai atrodėme. Buvome vienintelė šalis, atvykusi su pilnomis mokyklinėmis uniformomis. Tamsiai mėlyni švarkai, balti marškiniai, languoti sijonai, kaklajuostės. Juokavome, kad atrodome kaip mokiniai iš klastūnyno. Tačiau vienai Kipro mokinei pasirodė kitaip. Ji paklausė, ar čia mūsų nacionalinė apranga, kadangi atrodome lyg būtume škotai. Tai pramušė ne menką juoko bangą. 18h atsisveikinome su Strasbūru ir pajudėjome Paryžiaus link. Kažkur prie Reimso nakvojome viešbutyje.

KETVIRTOJI DIENA
Ach, išsvajotasis Paryžius.. Pamatyti jį svajojau jau be galo seniai. Ir svajonė išsipildė! Nors pirmasis įspūdis buvo labai ne koks. Pirma, ką pastebėjau, tai daugybę visur besimėtančių šiukšlių. Šiek tiek pasidarė liūdna, kaip galima taip nemylėti tokio miesto? Tačiau visa kita atpirko šią bėdą. Teko pabuvoti Luvre ir gyvai pamatyti garsiąją Moną Lizą,  Eliziejaus laukuose, menininkų mekoje Monmartre, Jėzaus širdies bažnyčioje, Invalidų rūmuose, kuriuose ilsisi pats Napoleonas Bonapartas ir žinoma... Eifelio bokštas! Tai buvo vienas gražiausių dalykų, kuriuos esu kada nors gyvenime mačiusi. O Paryžius iš viršaus dar gražesnis ir didingesnis miestas. Gaila, tik kad pasidžiaugti Eifeliu gavome tiek mažai laiko... Spėjome tik pakilti, nusileisti ir laikas baigėsi. Norėjom nusifotografuoti, tad prie pievelės bėgome, sulaukdamos keistų kitų turistų žvilgsnių. Aišku, nei viena nuotrauka gerai nesigavo, tačiau bent jau yra ką atsiminti!

PENKTOJI DIENA
Po dar vienų tipinių prancūziškų pusryčių, tęsėme pasivaikščiojimą po Paryžių. Aplankome gražiąją Dievo Motinos katedrą (kitaip žinomą kaip Paryžiaus katedrą), pasidžiaugiame netoliese žydinčiomis magnolijomis ir patraukiame link Briuselio. Apie šį miestą šiuo metu rašo visi naujienų portalai, dalinamasi įžvalgomis socialiniuose tinkluose ir t.t. Be proto skaudu, kad diskusijas užvirė toks žiaurus įvykis. Labai keista, kai vos prieš porą dienų  ten vaikščiojau, valgiau nuostabius belgiškus vaflius, juokiausi, fotografavausi, o dabar  ten daugybė žmonių gedi, sėdi nežinioje, nes nežino, ar jų artimieji gyvi. Vos pagalvojus sudreba širdis, nes o jei tai būtų įvykę pora dienų anksčiau? Kas jei ten būčiau buvusi aš? Labai gaila, kad dabar minimas ne miesto grožis ir išskirtinumas, o neseniai ten pasėta baimė ir nežinomybė.

ŠEŠTOJI DIENA
Iš Belgijos išvykstame į Nyderlandų sostinę, Amsterdamą. Vos įvažiavus į miestą, mane sužavėjo dviračių ir kanalų gausa. Ne veltui šis miestas vadinamas dviračių miestu! Skaičiuojama, kad Amsterdame yra daugiau dviračių, negu pačių gyventojų. Visų pirma aplankėme Madame Tussot vaškinių figūrų muziejų. Per visas dienas turbūt daugiausiai džiaugsmingų emocijų ir juoko sukėlė ši vieta. Ir kaip nesijuoksi, kai nustatęs juokingą veido išraišką nusifotografuoji su Beyonce arba pasijunti lyg koncertuotum su Lady Gaga? Visos figūros neįtikėtinai tikroviškos! Kiekvieną norėjosi paliesti, apžiūrėti ir nusifotografuoti. Jos tokios tikroviškos, kad net į vieną atsitrenkusi sugebėjau apsisukusi atsiprašyti! Taip pat teko pašokti su Charlie Chaplin ir pavaikščioti podiumu. Po muziejaus patraukėme link raudonųjų žibintų kvartalo. Tiesa, dieną ten nieko įdomaus ir nepamatėm. Tik keletą apsirūkiusių vyrukų pardavinėjančių žolę ir porą merginų vitrinose. Na, o Singel gėlių turguje pasijutau kaip rojuje. Būčiau turėjusi su savimi daugiau pinigų, būčiau visko tiek prisipirkusi! Tačiau nusipirkau tik tris pakelius tulpių daigų ir kanapių skonio čiulpinukų lauktuvėm. Panorus, tame turguje galima nusipirkti ne tik kanapių skonio čiulpinukų, bet ir pačių kanapių sėklų. O prie kasos pasiūlys dar ir ko nors stipriau.

SEPTINTOJI DIENA
Būtų neteisinga nepaminėti, kad pusryčiai septintąją dieną buvo nerealūs. Pagaliau galėjau valgyt ne vien prancūziškus ragelius su džemu. Prisikroviau pilną lėkštę lašišos, daržovių, sūrio, o desertui įvairiausių vaisių ir jogurto. Visą dieną po to nenorėjau valgyti. Taigi, septintąją dieną praleidome Berlyne. Man jis didžiulio įspūdžio nepaliko. Gal turbūt, kad visur vyksta remontai ir miestas priminė statybų aikštelę? Taip pat žmonės pasirodė labai nemalonūs. ,,Nekalbėsiu angliškai, nors ir moku" - toks jų šūkis turbūt. Vos išlipus iš autobuso teko būti apšauktai kažkokio statybininko. Garsioji Berlyno siena man taip pat nepasirodė ypatinga. Taip turi svarbią istorinę reikšmę, tačiau nėra wow. Bet meluočiau, jei sakyčiau, kad viskas buvo ten taip blogai. Reigstagas tikrai labai graži vieta! Keletas ratų aplink kupolą ir spėji susipažinti geriau su Berlynu ir jo istorija.

AŠTUNTOJI DIENA
Vėl ilga kelionė per Lenkiją. Iki Varšuvos beveik visą kelią pramiegojau. Miego trūkumas darė savo. Na, kur jau netruks miego, kai į parą miegi vos 3-4h? Gaila, kad oras pasitaikė labai prastas. O taip norėjau pasivaikščioti po Varšuvos senamiestį! Deja, dauguma nubalsavo, kad blogas oras jiems kliūtis ir mieliau laiką leis prekybos centre. Iš beveik keturiasdešimties žmonių grupės, tik aštuoniems žmonėms apsipirkimas buvo paskutinėje vietoje. Tad geras dvi valandas prabuvome ,,M1". Papietavome, išleidome paskutinius zlotus (kadangi jų keistis į eurus neapsimoka) ir grįžome į autobusą. Tada jau prasidėjo ilga kelionė namo. Ir miegojome, ir filmą žiūrėjome, ir kalbėjome, ir kortomis žaidėme, ir galų gale traukėme lietuviškas dainas, todėl laikas neprailgo.


Rodos, kad tik vakar kroviausi daiktus ir išvažiavau, o jau viskas ir baigėsi. Galiu pasakyti, kad šios aštuonios buvo nuostabios. Geriau pažinau ne tik pasaulį, bet ir žmones, su kuriais praleidžiu daug laiko.

12 komentarų:

  1. su didžiuliu pasimėgavimu skaičiau šį įrašą, nes pati rudenį buvau laaabai panašioje kelionėje ir šitas įrašas sukėlė nostalgiją. ir šiaip, kelionių įspūdžiai man visada labai patinka. šaunuolė, labai sudominai! :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. PAVYDŽIU. RIMTAI. labai noriu ir aš taip pakeliauti. Kaip tik dabar turėčiau būti kelionėje po Lenkiją su draugais (ne taip įspūdinga, bet būtų amazing), bet mano suknisto paso gamyba užtrukooo. Sad :(

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tikrai spėsi pakeliauti, Lenkija juk visai čia pat, neliūdėk :)

      Panaikinti
    2. Žinau, keliavau, keliausiu ir t.t. Bet ten programa buvo nereali, važiuojantys žmonės nuostabūs (simpatija, geriausia draugė, klasiokai... odieve :-D), planai irgi nepakartojami. Bet ai :-D

      Panaikinti
  3. 2015 m. rudenį būdamas Euroscola renginyje mąsčiau panašiai apie savo bei kitų anglų kalbos žinias ir apie mokėjimo diskutuoti trūkumą, todėl tikrai pritariu minimoms Lietuvos švietimo problemoms.

    Praėjus beveik dviem savaitėms po kelionės Paryžius išgyveno tai, ką vakar patyrė Briuselio gyventojai. Tuo metu išgirdęs naujienas nesijaučiau nesaugus, negalvojau „kas būtų, jei...“, net neišsigandau, kad tai galėjo nutikti ir man pačiam.

    Tai, kad dėl teroristų vėl kenčia niekuo dėti žmonės, net ne liūdina, o pykdo.

    Beje, ar Paryžiuje lankei kvepalų muziejų? Dukart buvau meilės mieste, abu sykius teko priverstinai užeiti į minėtą pastatą. Tai, kad pastarosios kelionės metu Luvrui buvo skirta mažiau laiko už kvepalus... na, švelniai tariant, sunervino. Kitą kartą Prancūzijos sostinę tikiuosi lankyti be organizatorių ir gidų, kurie, matyt, ieško kuo daugiau pelno sau.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nebuvome kvepalų muziejuje. Bet Luvrui, kaip ir Eifeliui skyrė labai mažai laiko. Nuvedė prie Monos Lizos, sako po 20min susitinkam prie išėjimo ir viskas. O ten yra tikrai įdomesnių šedevrų nei Mona Liza, kuriuos irgi norisi apžiūrėti. O Monmartrui ir aplinkinėms neįdomioms gatvelėms skyrė kelias valandas, kur būtų užtekę pusvalandžio... Aš jau Paryžiuje būdama sau pasižadėjau, kad kada nors viena arba su drauge ten vyksiu, kad viską normaliai apžiūrėsiu, o ne prabėgsiu.. O linksmiausia dalis ta, kad kai gidės ko nors paklausi, sulauki tik kažko panašaus į ,,Tai juk informacijos stendas yra"

      Panaikinti
  4. Norėčiau pasidomėt apie Euroscrola. Ar labai reikejo stengtis,daug mokytis kad tavo mokykla laimėtų vietą? Kiek pinigu iš saves reikejo moket del keliones?:))

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Mokėmės tikrai labai daug. Informaciją kad ir išsidalinom, vis vien jos buvo be galo daug. Mokyklos pristatymą per dieną sukūrėm, labai nesistengėm, bet padarėm kitaip nei dauguma, kas irgi mums suteikė papildomų balų. Aš papildomai sumokėjau ~107€. Į kuriuos įskaičiuota papildoma diena ir lankomi objektai.

      Panaikinti
  5. AŠ TAU TAIP PAVYDŽIU DĖL EUROSCHOLOS, AHHH. Pati domiuosi politika, tad man tai yra kaip septynmetei prisilietimas prie J.B. O gal ir kažkas daugiau.
    Įrašai apie kelionės visada susiskaito įdomiausiai, tavo neišimtis. :)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Pavydžiu!!!! Pati buvau tik Latvijoje ir Lenkijoje Varšuvos senamiestis tikrai nuostabus vaikščiojau po jį beveik visą laiką kol buvau ten ir vistiek nepamačiau daug vietų

    AtsakytiPanaikinti
  7. Pavydžiu!!!! Pati buvau tik Latvijoje ir Lenkijoje Varšuvos senamiestis tikrai nuostabus vaikščiojau po jį beveik visą laiką kol buvau ten ir vistiek nepamačiau daug vietų

    AtsakytiPanaikinti