kovo 28, 2016

Vaikystės įsitikinimai

Niekas nepaneigs, jog vaikystėje vaizduotė buvo lakiausi. Ko tik neprisigalvodavome!! Dažnai kildavo net ir labai kvailų (anksčiau rimtai tuo tikėjome) minčių. Todėl ir pasidalinsiu keletu savo vaikiškų įsitikinimų. 

1. Negalėdavau užmigti be antklodės. Niekada. Visada atrodydavo, kad antklodė tai tarsi skydas, apsaugantis nuo visko. Dabar jau suprantu, kad tai ne tiesa, tačiau vis vien neužmiegu be antklodės.

2. Maniau, kad mano tėvai ateiviai prisidengę žmonių kaukėmis, ir kad kai aš užaugsiu, mane nuskraidins į kosmosą.

3. Buvau įsitikinusi, kad mano tikrasis tėvas yra Kučinskas. Ir tik dabar suprantu, kad kažkada susapnavau tai labai realistiškai.

4. Įsivaizdavau, kad mane visur stebi slaptos kameros, ir apie mane kuriamas filmas.

5. Galvojau, kad jei suvalgysiu obuolio sėklą, manyje pradės augti obelis.

6. Naktį bandydavau neužmigti, nes buvau įsitikinusi, jog visi žaislai atgyja.

7. Kažkada vaikystėje nurijau gumą. Puoliau į paniką, nes maniau,kad dabar susiklijuos mano pilvas ir mirsiu.

8. Maniau, kad per televiziją rodomi žmonės gali matyti mane, todėl prie televizoriaus visada sėdėdavau tvarkingai.

9. Žinote žirginėlius? Tai va, aš maniau, kad tai sustingę vikšrai. Todėl labai jų bijojau.

10. Man atrodė, kad kai žmogus suauga, jis privalo pasikeisti vardą, nes senasis jau per vaikiškas.

11. Maniau, kad kai žmogus kalba kita kalba, jis ant viršaus girdi vertimą savo kalba. Kaip įgarsinant filmus ar serialus.

12. Nežinau kodėl, bet įsivaizdavau, kad mėnesinės tai nepagydoma liga. Ir jei susergi, sergi visą gyvenimą iki mirties.

13. Kaip ir dauguma, maniau, kad vaikai gimsta pro bambą.

14. Galvojau, kad kai žmogus įsimyli, tai tęsiasi visą gyvenimą ir jis kitų žmonių nebepamilsta.

15. Įsivaizdavau, kad kai užaugsiu turėsiu tekėti už tėčio.

O kokių įsitikinimų JŪS turėjote vaikystėje? 

kovo 24, 2016

Kodėl verta važiuoti apsipirkti į Lenkiją?

Ooo, kaimyninė Lenkija! Jei praleidžiate daug laiko socialiniuose tinkluose, turbūt pastebėjote, kad dabar ji garsėja ne tik gražiausiomis Europoje merginomis (įtariu, jog čia įsivėlusi klaida, nes juk KAIP NE MES?), bet ir labai žemomis kainomis. Nusivylę lietuviai iš visų šalies kampelių metasi ant kuro ir kaip išprotėję lekia pas kaimynus apsipirkti. Po kelių valandų trynimosi su tautiečiais, dundėjimo nelabai smagiais keliais ir pilnų maišų grūdimo į bagažinę, jie laimingi grįžta namo ir paskambina visiems giminaičiams pasigirti, kiek daug nusipirko už 100€. Bet ar tikrai verta ten važiuoti?! Aišku, kad verta.

1. Nes Lenkijoj pigesnė dešra. Ir nesvarbu, kad joje nėra mėsos. Svarbu pigiau.

2. Tai dabar madinga lygiai taip pat kaip ir į šluotkočius panašios blakstienos, permanentiniai antakiai ir šuniuko snukučio filtras snapchat'e.

3. Jei apsiperki Lietuvos turguj, būsi pasmerkta ir išvadinta turgine boba neturinčia skonio. Bet jei tą patį skudurėlį nusipirksi Lenkijoj... Oi, jau kitas levelis!

4. Ten geriausia ruošiantis trečiajam pasauliniam karui, kuris greitu metu įvyks. Lietuvoje būtų per brangu pirkti po pem kilų skalbimo miltelių, pusfabrikačių ir cukraus.

5. Nes lietuviai palaiko savus. Jei kiti avinai važiuoja, tai kaip aš nevažiuosiu?!

6. Apsipirkęs Lenkijoj gali pavaidinti labai protingą ir bumbėti dėl kainų Lietuvoje.

7. Nes garsieji Suvalkai - tikra akcijų aukų meka!

8. Turėsi galimybę pamatyti, ar tikrai lenkės gražesnės už lietuves.

9. Trintis alkūnėmis prie nupigintos varškės Lenkijoje įdomiau nei Lietuvoje. Vis šiokia tokia atrakcija.

10. Galėsi girtis visiems, jog jau esi buvęs užsienyje.

Pikti komentarai prasidės po trijų.... dviejų... vien...

P.S. Linkiu, kad važiuotumėt pasigrožėti Lenkija, o ne nusipirkti pigesnių šmutkių.  Labai graži šalis. Tikrai.

kovo 23, 2016

8 dienos ant ratų

Šios kelionės laukiau nuo 2015-ųjų lapkričio 10-os. Rodėsi, kad spėsiu ir numirt, ir prisikelt, kol ateis kovo 17-a, diena, kai turėjome išvykti. Tačiau laikas prabėgo taip greitai.. Per tas aštuonias dienas nutiko daugybė dalykų. Galėčiau parašyti 8 tomų knygą, tačiau čia pristatau tik trupinėlius iš mano gyvenimo kelionėje. 

PIRMOJI DIENA
Autobuse turėjome galimybę žiūrėti filmus 
03:00 ryto pajudėjome link Lenkijos sienos. Iškart apsidžiaugiau, kad su savimi, o ne didžiajame bagaže, turiu dekutį, pagalvę ir treningines kelnes. Užmigti buvo labai lengva, kadangi prieš kelionę buvau miegojusi vos 2h. Sustojimai buvo kas tris keturias valandas. Ir taip iki 17h, kai pasiekėme viešbutį prie Lenkijos ir Vokietijos sienų. Tikėjausi, kad autobuse išsėdėti tiek laiko bus sunkiau, tačiau kelionė neprailgo. Buvau apsiginklavusi nemaža krūva serialo serijų, draugais ir papildytu grojaraščiu. Taip pat tikėjausi, kad pakliūsim į gana prastą viešbutį, bet buvau maloniai nustebinta. Pakliuvau į dvivietį erdvų kambarį, plačiomis lovomis, dideliu dušu. Kadangi buvo gana anksti, išsiruošėm į miestą pasivaikščioti. Lenkijoj esu buvusi ne kartą, tad ir vėl pastebėjau, kad visur tvyro toks keistas kvapas. Net nemoku apibūdinti jo.  Būtent tai ir apkartino pasivaikščiojimą. O jį užbaigėm lenkiškaja maxima ,,Biedronka" (lt. boružė). Prisipirkome nutellos ir vakarą praleidom kambaryje su arbata, batonu, nutella ir mergaitiškais pokalbiais iki vėlyvos nakties.

ANTROJI DIENA
Ryte teko keltis gana anksti. Aišku,tai buvo labai nelengva. Šiaip ne taip išsiruošėme ir nuėjome pusryčiauti. Man, kaip beveik nevalgančiai mėsos, didelio pasirinkimo nebuvo. Sūris, duona, kava ir batonas su džemu. Bet nesiskundžiu, pusryčiai buvo labai sotūs. Dar besėdint prie pusryčių stalo, visus pasiekė nelinksma žinia. Sugedo autobusas. Buvo juokinga ir graudu, kadangi prieš kelionę visus patikino, kad autobusas labai geras, naujas. Mhm. Ačiū Dievui ir Lenkijos elektrikams, kadangi bėda buvo per valandą išspręsta ir galėjome pajudėti Vokietijos link. Vos kirtus sieną pasikeitė kraštovaizdis. Skirtingai nei važiuojant per Lenkiją, čia buvo į ką akis paganyti. Nuo pat ryto švietė saulė, žaliavo žolė, kai kur jau buvo pradėję sprogti medžių pumpurai. Daug pakalnių, kalnų, vėjo malūnų, pušynų ir eglynų. Per kelias valandas pasiekėme vieną svarbiausių miestų Vokietijoje - Niurnbergą. Važiuojant per miestą išgirdome daugybę istorijų, kuo šis miestas svarbus ir garsėjantis pasaulyje. Vienas tokių dalykų... dešrelės! Vokietijoje jos nykščio dydžio. Ir yra gana įdomi legenda, kodėl būtent tokio dydžio. Vyko Niurnbergo apgultis. Nebuvo įmanoma nei įvažiuoti, nei išvažiuoti iš miesto. Jis buvo aptvertas didžiule siena su vartais. Miesto žmonės badavo, todėl kiti, likę už sienos, jiems pro rakto skylutę kišdavo dešreles. Klausite, kokio dydžio tada turėjo būti rakto skylutė. Taip, milžiniška palyginus su šių dienų rakto skylutėmis, tačiau juk viskas vyko prieš kelis šimtmečius!  Toliau kalbant apie dešreles, tai vos išlipus iš autobuso pajutome jų kvapą. Einant pro senamiestį, buvo galima pamatyti ne vieną užeigėlę pardavinėjančią jas. Pats miestas labai gražus ir jaukus. Galbūt dėl praeitimi dvelkenčių pastatų, kurie suteikia didybės? Deja, Niurnberge negalėjome pabūti ilgiau, kadangi turėjome skubėti į Strasbūrą. Kelios valandos autobuse, ir mes jau ten. Už lango buvo jau tamsu, turistų nedaug, tad nesitrinant alkūnėmis galėjome apžiūrėti šiek tiek miesto. Visų pirma nuėjome prie katedros. Ji nuostabi. Tos didybės ir grožio dar suteikė ir gelsvos šviesos, apšvietusios pastatą. Per laisvą laiką daugiausia laiko ten ir praleidome, kadangi reginys buvo tikrai įspūdingas. Naktį praleidžiame viešbutyje.

TREČIOJI DIENA
Štai, kur vyko EUROSCOLA renginys
Svarbiausia diena visos kelionės metu. Kitaip tariant - kelionės tikslas. Jau 8h ryto stovėjome prie Europos Parlamento, kur mūsų laukė nelengva užduotis - EUROSCOLA renginys. Mokinių delegacijos iš beveik visų Europos valstybių susirinko čia. Viso renginio metu vyko įvairios diskusijos, žaidimai, Europos problemoms spręsti skirtos diskusijos ir jų pristatymai. Diena buvo tikrai sunki, tačiau įspūdinga. Ten sėdinčių ir dirbančių žmonių darbas tikrai nelengvas!! Ką supratau dar? Kad esu visiškai žlugusi anglų kalboje. Ta prasme... visiškai. Buvau apakusi, kai išgirdau, kaip kalba mano bendraamžiai iš kitų valstybių. Ypač nustebino bulgarai. Jų anglų kalbos lygis... neįtikėtinas. Ir iškart atradau spragą lietuvių švietimo sistemoje. Mokykloje nerengiamos diskusijos. Jos turėtų būti privalomos tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. Galbūt net turėtų būti atskira, diskusijoms skirta pamoka? Toliau kalbant apie šį renginį, tai jei ir nepakalbėjome dorai, tai bent jau gražiai atrodėme. Buvome vienintelė šalis, atvykusi su pilnomis mokyklinėmis uniformomis. Tamsiai mėlyni švarkai, balti marškiniai, languoti sijonai, kaklajuostės. Juokavome, kad atrodome kaip mokiniai iš klastūnyno. Tačiau vienai Kipro mokinei pasirodė kitaip. Ji paklausė, ar čia mūsų nacionalinė apranga, kadangi atrodome lyg būtume škotai. Tai pramušė ne menką juoko bangą. 18h atsisveikinome su Strasbūru ir pajudėjome Paryžiaus link. Kažkur prie Reimso nakvojome viešbutyje.

KETVIRTOJI DIENA
Ach, išsvajotasis Paryžius.. Pamatyti jį svajojau jau be galo seniai. Ir svajonė išsipildė! Nors pirmasis įspūdis buvo labai ne koks. Pirma, ką pastebėjau, tai daugybę visur besimėtančių šiukšlių. Šiek tiek pasidarė liūdna, kaip galima taip nemylėti tokio miesto? Tačiau visa kita atpirko šią bėdą. Teko pabuvoti Luvre ir gyvai pamatyti garsiąją Moną Lizą,  Eliziejaus laukuose, menininkų mekoje Monmartre, Jėzaus širdies bažnyčioje, Invalidų rūmuose, kuriuose ilsisi pats Napoleonas Bonapartas ir žinoma... Eifelio bokštas! Tai buvo vienas gražiausių dalykų, kuriuos esu kada nors gyvenime mačiusi. O Paryžius iš viršaus dar gražesnis ir didingesnis miestas. Gaila, tik kad pasidžiaugti Eifeliu gavome tiek mažai laiko... Spėjome tik pakilti, nusileisti ir laikas baigėsi. Norėjom nusifotografuoti, tad prie pievelės bėgome, sulaukdamos keistų kitų turistų žvilgsnių. Aišku, nei viena nuotrauka gerai nesigavo, tačiau bent jau yra ką atsiminti!

PENKTOJI DIENA
Po dar vienų tipinių prancūziškų pusryčių, tęsėme pasivaikščiojimą po Paryžių. Aplankome gražiąją Dievo Motinos katedrą (kitaip žinomą kaip Paryžiaus katedrą), pasidžiaugiame netoliese žydinčiomis magnolijomis ir patraukiame link Briuselio. Apie šį miestą šiuo metu rašo visi naujienų portalai, dalinamasi įžvalgomis socialiniuose tinkluose ir t.t. Be proto skaudu, kad diskusijas užvirė toks žiaurus įvykis. Labai keista, kai vos prieš porą dienų  ten vaikščiojau, valgiau nuostabius belgiškus vaflius, juokiausi, fotografavausi, o dabar  ten daugybė žmonių gedi, sėdi nežinioje, nes nežino, ar jų artimieji gyvi. Vos pagalvojus sudreba širdis, nes o jei tai būtų įvykę pora dienų anksčiau? Kas jei ten būčiau buvusi aš? Labai gaila, kad dabar minimas ne miesto grožis ir išskirtinumas, o neseniai ten pasėta baimė ir nežinomybė.

ŠEŠTOJI DIENA
Iš Belgijos išvykstame į Nyderlandų sostinę, Amsterdamą. Vos įvažiavus į miestą, mane sužavėjo dviračių ir kanalų gausa. Ne veltui šis miestas vadinamas dviračių miestu! Skaičiuojama, kad Amsterdame yra daugiau dviračių, negu pačių gyventojų. Visų pirma aplankėme Madame Tussot vaškinių figūrų muziejų. Per visas dienas turbūt daugiausiai džiaugsmingų emocijų ir juoko sukėlė ši vieta. Ir kaip nesijuoksi, kai nustatęs juokingą veido išraišką nusifotografuoji su Beyonce arba pasijunti lyg koncertuotum su Lady Gaga? Visos figūros neįtikėtinai tikroviškos! Kiekvieną norėjosi paliesti, apžiūrėti ir nusifotografuoti. Jos tokios tikroviškos, kad net į vieną atsitrenkusi sugebėjau apsisukusi atsiprašyti! Taip pat teko pašokti su Charlie Chaplin ir pavaikščioti podiumu. Po muziejaus patraukėme link raudonųjų žibintų kvartalo. Tiesa, dieną ten nieko įdomaus ir nepamatėm. Tik keletą apsirūkiusių vyrukų pardavinėjančių žolę ir porą merginų vitrinose. Na, o Singel gėlių turguje pasijutau kaip rojuje. Būčiau turėjusi su savimi daugiau pinigų, būčiau visko tiek prisipirkusi! Tačiau nusipirkau tik tris pakelius tulpių daigų ir kanapių skonio čiulpinukų lauktuvėm. Panorus, tame turguje galima nusipirkti ne tik kanapių skonio čiulpinukų, bet ir pačių kanapių sėklų. O prie kasos pasiūlys dar ir ko nors stipriau.

SEPTINTOJI DIENA
Būtų neteisinga nepaminėti, kad pusryčiai septintąją dieną buvo nerealūs. Pagaliau galėjau valgyt ne vien prancūziškus ragelius su džemu. Prisikroviau pilną lėkštę lašišos, daržovių, sūrio, o desertui įvairiausių vaisių ir jogurto. Visą dieną po to nenorėjau valgyti. Taigi, septintąją dieną praleidome Berlyne. Man jis didžiulio įspūdžio nepaliko. Gal turbūt, kad visur vyksta remontai ir miestas priminė statybų aikštelę? Taip pat žmonės pasirodė labai nemalonūs. ,,Nekalbėsiu angliškai, nors ir moku" - toks jų šūkis turbūt. Vos išlipus iš autobuso teko būti apšauktai kažkokio statybininko. Garsioji Berlyno siena man taip pat nepasirodė ypatinga. Taip turi svarbią istorinę reikšmę, tačiau nėra wow. Bet meluočiau, jei sakyčiau, kad viskas buvo ten taip blogai. Reigstagas tikrai labai graži vieta! Keletas ratų aplink kupolą ir spėji susipažinti geriau su Berlynu ir jo istorija.

AŠTUNTOJI DIENA
Vėl ilga kelionė per Lenkiją. Iki Varšuvos beveik visą kelią pramiegojau. Miego trūkumas darė savo. Na, kur jau netruks miego, kai į parą miegi vos 3-4h? Gaila, kad oras pasitaikė labai prastas. O taip norėjau pasivaikščioti po Varšuvos senamiestį! Deja, dauguma nubalsavo, kad blogas oras jiems kliūtis ir mieliau laiką leis prekybos centre. Iš beveik keturiasdešimties žmonių grupės, tik aštuoniems žmonėms apsipirkimas buvo paskutinėje vietoje. Tad geras dvi valandas prabuvome ,,M1". Papietavome, išleidome paskutinius zlotus (kadangi jų keistis į eurus neapsimoka) ir grįžome į autobusą. Tada jau prasidėjo ilga kelionė namo. Ir miegojome, ir filmą žiūrėjome, ir kalbėjome, ir kortomis žaidėme, ir galų gale traukėme lietuviškas dainas, todėl laikas neprailgo.


Rodos, kad tik vakar kroviausi daiktus ir išvažiavau, o jau viskas ir baigėsi. Galiu pasakyti, kad šios aštuonios buvo nuostabios. Geriau pažinau ne tik pasaulį, bet ir žmones, su kuriais praleidžiu daug laiko.

kovo 13, 2016

Garsiosios brokolių salotos

Tiesą sakant, jas išbandžiau dar prieš joms išgarsėjant. Dabar galima pamatyti šį receptą ne viename blog'e bei forume. Ir ne veltui. Skanu, pigu, greita. Mėgstu tokius valgius, kai neturiu laiko arba labai tingiu suktis virtuvėje.  Taigi pristatau jums visų išgirtas ir garbinamas brokolių salotas

Reikės:
# 1vnt brokolio galvos
# 0,5vnt raudonojo svogūno
# 1 saujos spanguolių
# 1 v.š. alyvuogių aliejaus
# 0,5 v.š. majonezo

Gaminimas:
1. Supjaustykite brokolį, užpilkite jį verdančiu vandeniu ir palaikykite 5min. Vėliau vandenį nupilkite.
2. Į dubenį su brokoliais sudėkite supjaustytą svogūną.
3. Suberkite spanguoles.
3. Įpilkite aliejų, majonezą ir viską gerai išmaišykite.

Jokių papildomų prieskonių aš nededu, tačiau salotas galite pagardinti pipirais, druska ar kokiu prieskonių mišiniu. Tiesa, jau pagamintas salotas aš 10min palieku šaldytuve, nes brokoliai būna dar šilti. 



Na, o jūs ar jau išbandėte šias salotas? O galbūt tik po šio įrašo susigundysite jas išbandyti?

kovo 11, 2016

Tiesa/Drąsa. Idėjos.

Vienas populiariausių žaidimų būnant su draugais - ,,Tiesa/Drąsa". Tačiau tiesa dažniausiai apsiriboja ties ,,Koks berniukas tau labiausiai patinka?", o drąsa sušokti ančiukų šokį. Nuobodu, ar ne? O juk norėtųsi kažko linksmesnio ir labiau kompromituojančio. Taigi pristatau jums keletą kompromituojančių klausimų ir iššūkių, kurie paįvairins jau pabodusią ,,Tiesą/Drąsą".

TIESA
1. Kaip dažnai galvoji apie seksą? (Labai kompromituojantis klausimas, kuris sukels neblogą emocijų bangą)
2. Kokį nusikaltimą galėtum atlikti be sąžinės graužaties?
3. Su kuriuo iš kompanijoje esančiu pasibučiuotum, kurį vestum, o su kuriuo pasimylėtum?
4. Įsivaizduok, kad tavo vaikino siela apsikeitė su tavo tėvo siela. Kad viską ištaisytum, turi su kuriuo nors permiegoti. Su kuriuo permiegotum?
5. Tau pasiūlo 1 000 000€, bet jei pasiūlymą priimi, miršta visiškai su tavimi nesusijęs žmogus. Ar priimi pasiūlymą?
6. Ką rinktumeis: mylėti ar būti mylimam?
7. Ar esi užklupęs savo tėvus miegamajame?
8. Ką darytum pirmiausiai, jei pabudęs pamatytum, jog esi kitos lyties?
9. Kokį keisčiausią komplimentą esi gavęs?
10. Už kiek mestum arbūzą mokyklos direktoriui į galvą?

Drąsa
1. Gatvėje pribėgti prie nepažįstamojo ir sušukti kažką panašaus į ,,Aš tave mylėjau, pastojau, o tu išdavei mane!" (Vėliau greitai bėgti iš įvykio vietos).
2. Išeiti pasivaikščioti į miestą su pižama ir šlepetėmis.
3. Dalinti žmonėms greit padarytas savadarbes skrajutes su užrašu: ,,DĖMESIO! Dingo rausva liemenėlė. Atsilyginsiu."
4. Įkelti video į fb, kuriame dainuoji
5. Pabandyti nusipirkti alkoholio arba cigarečių (jei tau mažiau nei 18m.).
6. Paskambinti mokytojai ir paklausti: ,,Ar jūs čia jūrų kiaulytėms pašarą parduodat?"
7. Sušokti viliotinį.
8. Suvaidinti, ką darytum situacijoje, jei vaikinas tau pasakytų, kad tu stora.
9. Išgerti pomidorų padažo.
10. Nueiti pas kaimynę pasiskolinti šaukštelį druskos.

O kuo jūs papildytumėte sąrašą? Arba kokią įsimintiniausią užduotį reikėjo atlikti? Kokį keisčiausią klausimą esat gavę?

kovo 06, 2016

Kaip tapti instagram'o žvaigžde?

Instagram jau seniai pasiekė populiarumo viršūnę, tačiau vis daugiau katiciu nori tapti IG žvaigždėmis. Dauguma per IG prasimušo tapti ir FB žvaigždutėmis. Nori ir tu? Še, penki patarimai ir tu garantuotai tapsi IG diva.

1. Pats svarbiausias dalykas, kurį privalai padaryti, tai uždėti mažiausiai 30 tag'ų. Nepamiršk #lithuaniagirl #s4s #l4l. Tai būtina tapimo ig dievaite sąlyga. Ir šiaip, jei įkėlei obuolio nuotrauką, neužmiršk visų galimų tag'ų. Būtinai įterpk #healthy #healthyfood #healthygirl #sport #joga ir dar #foodporn. Įkėlei foto iš baliaus? Nepamiršk tag'ų #partygirls #alchohol (būtent taip, nes žvaigždėms nesvarbu rašyba, svarbu like), #badgirls ir dar ką nors panašaus į #blogomsmergaitėmsdangus (nes nežinai kaip tai išversti į anglų kalbą, arba bijai, kad tavo gerbėjai tavęs nesupras).


2. Būtinai būtinai nueik į bet kokį nors kiek žinomo žmogaus koncertą (pvz:. Katunskytės ar Cicino), nusifotografuok su juo ir įkelk nuotrauką į ig. Bet čia ne svarbiausia dalis. SVARBIAUSIA po nuotrauka pasirašyti ,,Nesvarbu kaip, svarbu su kuo". Nes jo, tikrai nesvarbu, kad atrodai kaip parūkęs žolės ar stovi neaiškiai persikreipęs . Suprask gi, kad aš žvaigždė, bendrauju tik su žvaigždėm. Duskit pavidolei. Po tokios nuotraukos sulauksi komentarų kaip ,,Omg pavydžiu" ,  ,,Tinkat kačiukai" ir ,,Turbūt jis tavęs paprašė nusifotkint?".

3. Visiem skelbk, kad atseki (bet taip nedaryk. Juk tu būsima instagram diva). Komentuok tai po daugiau sekėjų turinčiomis nuotraukomis, stok į visas įmanomas fb grupes ir dar visiem rašyk, kad matai, kai tave unfollow'ina. Tu žvaigždė. Tu žinai viską. Kiti tik vergai norintys būt kaip tu. Prisimink tai.

4. Sek naujausias ig madas ir nepamiršk jų panaudoti savo profilyje. Žmonės turi žinoti, kad tu neatsilikusi.

5. Po nuotraukomis užsirašinėk deep frazes. Geriausia jas rinkti iš ,,Mi casa tu casa" ar ,,Panelyčių puslapiukas", kadangi ten tikras išminties šaltinis  . Tad jei žmonėms nepatiks jūsų nuotrauka, tai bent palaikins dėl frazės. Turbūt kyla klausimas,kaip atsirinkti gerą frazę? Štai, pvz: ,,Tu sudaužei man širdį, aš sudaužysiu tau snukį" arba ,,Ne tau durneli tėvelis princesę augino". Šios ir panašios frazės ypatingai svarbios trylikametėms divoms, nusivylusiomis gyvenimu.

Nesu pavyzdinė IG diva, bet followinkit mane kačiukai ir aš (ne)atfollowinsiu. Mano IG yra ČE.