sausio 05, 2016

5 dalykai padedantys ištverti liūdnadienius

Kai dauguma kalba, kaip jiems blogai, kokie jie nelaimingi, aš tyliu. Meluočiau jiems pritardama. O ir šiaip, mano nuomone, visur reikia stengtis įžvelgti kažką gražaus. Tikrai nėra taip, jog aplink būtų vien blogis ir liūdesys. Na, o jei jau pasijuntu blogai, turiu keletą dalykų, kurie padeda man išgyventi liūdnadienius.

1. Maistas. Turbūt nerastume žemėje žmogaus, kuriam nuotaikos nepakeltų mėgiamo maisto valgymas. Pavyzdžiui, sušiai. Vis dar nesuprantu, kaip kitiems gali nepatikti sušiai?! Ok, ok,  kitiems jie neskanu, bet šokolado plytelei tikrai niekas negalėtų atsispirti užklupus prastai nuotaikai.

2. Kad ir kaip nekeista, antras dalykas padedantis atsikratyti blogos nuotaikos - muzika. Būna, jog pasijungiu visu garsu mėgstamą dainą, įremiu veidą į pagalvę ir tiesiog guliu. Kol tą pačią dainą išklausau dvidešimt du kartus. Arba pagal tą pačią dainą imu šokti ir dainuoti. Ir visai nesvarbu, kad žodžių nemoku. Ir kad visą sakinį paverčiu vienu žodžiu.

3. Dar vienas labai padedantis dalykas - kalbėjimasis su savimi. Skamba pamišėliškai, bet kas ne melas, tas tiesa. Užtenka sau garsiai pasakyti ,,Ei, ramini nervus, Gabija" ir tuomet prisimeni savo nusistatymą, kad visose situacijose reikia įžvelgti kažką gero.

4. Draugai. Na, tiksliau draugės. Norėčiau turėti vaikiną tik draugą, bet yra kaip yra. Ir man tai tinka, nes turiu pačias nuostabiausias drauges. Kiekvienam palinkėčiau turėti tokių draugių. Net ir priešui, kurio (ačiū šventiesiems) neturiu. Jos visada išklausys, net jei tai bus dar vienas verkšlenimas apie tai, kaip įsimylėjai dar vieną serialo herojų. Ir visada patars, net jei tai būtų klausimas, kokios spalvos kojines rinktis einant sportuoti. O dar smagiau, kai gali iki pat paryčių kartu sėdėti ir beveik verkti, išliejant viską, kas susikaupė nemalonaus. Kartais nereikia užmušti liūdesio. Kartais reikia tiesiog išsikalbėti, paverkti ir būti išklausytam. O prie viso to, dar ir vyno. Raudono.

5. Rašymas. Tai dar vienas dalykas, padedantis man užsimiršti. Aš nekuriu eilių, nerašau knygų. Man užtenka rašyti ir paprastą straipsnį apie nagų laką tam, kad nuvyčiau blogas mintis šalin. Tuomet mano mintys sukasi tik apie tai, kaip nenuvilti skaitytojo, kaip palikti jam gerą įspūdį.

Na, o kartais tereikia atsistoti prieš veidrodį, nusišypsoti, tyliai sau pasakyti ,,Pasaulis yra gražus" ir blogos nuotaikos tuoj pat neliks.


8 komentarai:

  1. Man patiko! Nesvarbu, kad šie patarimai nebuvo kažkas 'wow'. Mane žavi tavo rašymo stilius, sakyčiau toks lengvas ir neapkraunantis, nes perskaičiau ir tartum nuotaika pasitaisė! ;) O šiaip, patarimai jau ir mano išmėginti ir tikrai turi galios, dar pridėčiau buvimą su augintiniais.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Pritariu Aistei - trūksta gyvūnėlių:-) aš, gamtos mylėtoja, dar įtraukčiau buvimą gamtoje ar bent augalų apsuptyje.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Autorius pašalino šį komentarą.

    AtsakytiPanaikinti

  4. Gabija.2016 m. sausio 5 d. 08:03
    Turbūt reikėjo pavadinime įtraukti ir tai, kad čia aprašyta tai, kas padeda man! :D Kai liūdžiu būnu pikta, todėl katino neįsileidžiu į kambarį. Gaila man jo būtų. Apie buvimą gamtoje buvau pamiršusi. Bet čia labiau tinka vasaros liūdnadieniams, kai gali iki vidurnakčio sėdėti sode!

    AtsakytiPanaikinti
  5. tik problema, kad nuo megstamo maisto mane beria, draugu neturiu, rasyti nemoku, nu tiesiog neiseina kazka padoraus parasyt normaliai.. muzika nelabai padeda, tik dar labiau nuliudina, o kalbejimas su savim abejoju ar isvis padetu. bet siaip aciu uz patarimus

    AtsakytiPanaikinti
  6. 1. Mėgstamo maisto valgymas nereiškia, kad turi persivalgyt. Mane stipriai beria nuo anglevandenių, jei jų persivalgau. Tad išeitis viena - ne persivalgyti.
    2. O čia patariu išbandyti ką nors panašaus į c2.me . Kartais svetimi padeda žymiai labiau,nei draugai. Patikėk.
    3. Klausykis kokių nors senų kvailų dainu. KįŽ pvz. Pralinksmina.
    4. Jooo. Kad pradėtum su savimi kalbėtis turi būti šiek tiek trenktas

    AtsakytiPanaikinti
  7. Kai būna liūdna aš pirma išsiverkiu. Tada pradedu kaip beprotė lakstyti po kambarį ar kažką į tai panašaus daryti. Mosikuoti rankomis, viską trankyti. dar išsirėkiu ant savęs, o tada gyvenu toliau. Viską pamiršus. (tik bėda tame, kad taip besidarkydama sugebu susidaužyti, ir save sutraumuoti pati)

    AtsakytiPanaikinti
  8. Gabija, privalai grįžti, pasiilgau įrašų. Labai labai

    AtsakytiPanaikinti