gruodžio 28, 2015

Misija +3kg per 3 dienas įvykdyta

Žinot, kuo man labiausiai patinka tas šventinis maratonas? Ne, ne todėl, kad maistas nukraunamas ant stalo keliais aukštais. Ir ne todėl, kad gauni dovanų.  Kiekviena iš tų trijų dienų yra savotiškai žavinga dėl kitokių dalykų.

Kūčios mūsų namuose visuomet buvo šeimos šventė. Ir kiek save pamenu, nei karto nebuvo kitaip. Pabaigę paskutinius darbus tėvai grįžta namo. Mama skuba ruošti pagrindinius patiekalus, tėtis pjausto mišrainę, brolis baigia tvarkyti kitus kambarius, o aš ir sesė (anksčiau tai darydavau viena, bet jau keletą metų šia pareiga dalinuosi su sese) serviruojame stalą. Niekuomet nepamirštu vienos lėkštės palikti ir dūšelei. Kai visi darbai būna užbaigti, sėdame prie stalo, sukalbame maldą ir laužiame plotkelę. Na, o tuomet jau prasideda dvylikos patiekalų ragavimas. Desertui - želė ir kūčiukai. Kūčiukus visada iš lėkštės traukiu saujoje. Vėliau suskaičiuoju. Nelyginis skaičius - kitais metais būsi vieniša. Lyginis - rasi savo antrąją pusę. Kai buvau maža, ne kartą laukiau vidurnakčio, kad išgirsčiau kaip šnekasi gyvūnai, ir paragaučiau vandens pavirtusio vynu. Bet niekuomet nesulaukdavau. Paprasčiausiai belaukdama užmigdavau. Visi šie papročiai ir tikėjimas Kūčių nakties stebuklais, kitiems atrodo kvaila. Tačiau aš džiaugiuosi ir man ne gėda pripažinti, kad laikausi tradicijų ir paslapčia tikiu visais tais burtais. Už tai turiu dėkoti tėvams ir seneliams.


Kalėdos dažniausiai prasideda taip pat kaip ir kiekvienais metais. Atsikeliame anksti ryte, išpakuojame dovanas, einame į bažnyčią, o tuomet vykstame į Šakius pas močiutę. Mano mama iš 6 vaikų šeimos, tad turbūt įsivaizduojate, kiek žmonių susirenka. Tam, kad neapsunkintume močiutės, šeimomis pasiskirstome, kas kokias vaišes atsiveš. Šįkart, kaip ir kiekvienais metais, aš ir mama buvome atsakingos už saldųjį stalą. Iškepėme tortą ,,Garbanotas bernelis", paruošėme žele tortą, varškės tinginį ir iškepėme 35 keksiukus (!!). Susirinkus visiems giminaičiams, prasideda šventė. Keičiamės dovanomis, dainuojam, šokam, kalbamės ir, žinoma, valgom. O maisto būna kalnai. Pirmasis karštas patiekalas - kepta žąsis. Po poros valandų antrasis karštas patiekalas - kepsneliai. Nevalgyti neįmanoma, kai visko tiek daug ir skanaus. O dar močiutės frazė: ,,Juk stengiausi, dar va ir šito paragauk" neleidžia pakilti nuo stalo. Prosenelė jai pritaria: ,,Valgyk, valgyk, žiūrėk kokia kūda pasidarius". Atsakymo: ,,Močiut, čia dėl suknelės tik taip atrodo" ji kaip ir neišgirsta. Ir toliau tęsia savo: ,,Žinok, kai esi labai kūda ligos visokios prasideda. Ir vyrai nemylės. Nemyli vyrai kaulėtų". Po tokių frazių pasijunti labai liekna, labai graži, ir eini valgyti dar mišrainės. Vakare būna šiek tiek bloga nuo tiek maisto, tačiau bent jau močiutė laiminga, kad bent kartą pavalgei
.
Antra Kalėdų diena - dar viena apsivalgymo diena. Kraustant iš mašinos parsivežtus namo maišus, randi didžiulį ,,Norfos" maišą prikrautą šakočių, tinginių ir kitų saldumynų. Močiutė įdėjo. Maždaug 12h dienos pradeda rinktis svečiai. Ir vėl visi sėda prie stalo, sveikina vieni kitus su šventėmis ir kelia vyno taures. Keliu ir aš. Šiemet buvo pirmi metai, kai po poros valandų praleistų su giminaičiais, išlėkiau susitikti su draugėmis. Apsikeitėme dovanėlėmis (gavau nerealų puodelį. Iveta, tu nuostabi), aptarėme naujųjų metų planus (šiemet jie turėtų būti sutikti OHOHO kaip!), pažiūrėjome filmą ir smagiai paplepėjome. Džiugu, kai turi tokių draugių.
Po trijų dienų apsirijimo laikotarpio užlipusi pamačiau gražius +3kg. Prieš šventes svėriau 2kg mažiau nei įprastai, tai matematiškai paskaičiavus, sveriu 1kg daugiau nei įprastai. Po naujųjų ant dietos. Tikrai.

P.S. Negaliu nepapasakoti istorijos. Pamenate tą kavos reklamą, kai nuo kavos kvapo atskrenda kalėdų senelis? Kai ši reklama atsirado, man buvo maždaug aštuoneri. Nusprendžiau ir aš taip prisivilioti kalėdų senelį. Išviriau tos pačios kavos, parinkau porą pačių skaniausių saldainių ir viską padėjau ant palangės, prie eglutės. Po maždaug 15min sugrįžau į tą patį kambarį kažko pasiimti ir štai ką pamačiau: mano tėtis sėdi ant sofutės, gurkšnoja tą kavą, o šalia padėti saldainių popieriukai. Verkiau ilgai. Ne greit tėvams pavyko mane nuraminti, mat buvau įsitikinusi, kad pas mane kalėdų senelis nebeateis. Bet tėvams pavyko įtikinti, kad išvirčiau kitą kavą, ir kad kalėdų senelis vis vien ateis.


O kaip jūsų šventės?