spalio 28, 2015

Ką veikti, kai nežinai, ką veikti.

Nežinome, ką veikti, gana dažnai. Savaitgaliais, per atostogas, net ir darbo dienomis, kai visi namų darbai atlikti. Skaityti, žiūrėti filmus, susitikti su draugais? O ne. Tai sugalvoti gali kiekvienas ir bet kada. O ką daryt, jei neturi knygos, nerandi jokio gero filmo, o visi draugai išvykę? Aš turiu keletą patarimų, ką veikti tokiu atveju.

1. Mokykis užsienio kalbos. Bet pasirink tokią kalbą, kurią moka ne daugelis. Pavyzdžiui estų. Sakai ne populiari kalba, nepravers? Ogi tikrai pravers. Gal ne šiandien, ar rytoj, bet kada nors pravers. Galų gale ką išmoksi, ant pečių nenešiosi. Aš esu užsibrėžusi išmokti kelias frazes gruziniškai.

2. Šok. Užsidarai kambaryje, užsitrauki užuolaidas (dėl visa ko), pasijungi mėgstamiausią muziką visu garsu ir šoki kaip tik moki. Nerealus jausmas. Nebandei? Tada būtinai išbandyk.

3. Blogink. Jei troškai kažkur realizuoti save ir mėgsti rašyti, kurk blogą. Tai nebūtinai turi būti daug sekėjų turintis ir gyvenimo tiesų mokantis tinklaraštis. Rašyk viską, ką nori. Tai gali būti žymių žmonių aprašymai, receptai ar virtualus tavo dienoraštis.

4. Pabūk stiliste.... sau! Kiekviena mergina, bent kartą pagalvojo, kad neturi, ką apsirengt. Tai visiška ne tiesa. Tiesiog reikia išmokti dėvėti rūbus keliais būtais. Tad pabūk stiliste sau ir susikurk kelis netikėtus derinius.

5. Dažykis. Dauguma pagalvoja: ,,Ech, kaip norėčiau mokėti gražiai pasidažyti", bet mergyt, neišmoksi, jei nesipraktikuosi. Turi laisvo laiko? Išsitrauk savo visus makiažo lobius, sėsk prie veidrodžio (gali ir stovėti, aišku) ir dažykis! Išbandyk įvairias spalvas ir priemones.

 Puikus pavyzdys, kaip lengvai pasidaryti paprastą makiažą


6. Išmok vaikščioti aukštakulniais. Jei manai, kad tai labai paprasta, pabandyk pavaikščioti pati. Žinoma, vaikščioti išmokstama greitai, jei tai tik 5cm kulniukas, bet jei jis aukštesnis nei 10cm... Na, tuomet tai tampa neblogu išbandymu.  Na, o vaikščioti išmoksi tik vaikštant. Tad apsiauk aukštakulnius, pasijunk mėgstamą muziką ir vaikščiok! Vėliau užduotį pasunkink ir užsidėk ant galvos knygą, taip išlaikydama gražią eiseną.

7. Dainuok karaoke. Nesvarbu, kad neturi gražaus balso. Aš irgi jo neturiu, bet dainuoti labai mėgstu. Karaoke geriausia išeitis, mėgstančioms paklykauti. Užsiregistruok ,,Karaoke Party" svetainėje. Kiek esu išbandžiusi, tai geriausia karaoke svetainė. Gausybė gerai žinomų dainų, galimybė dainuoti duetu ir t.t. Taip pat dainuojant parodoma, ar visiškai nusidainavai, ar bent kiek pataikei į natą. (KARAOKE PARTY)

8. Spalvink. Dabar yra begalė spalvinimo knygų skirtų suaugusiems. Spalvinant žmogus nusiramina, nebestresuoja. Taip pat gražiai nuspalvintą paveikslėlį gali išsikirpt ir paverst paveikslu. Jei nenori pirkti visos knygos, tuomet gali susirast ir atsispausdint įvairių paveikslėlių pati. Daugybę jų gali rasti ,,Pinterest". (Pvz: ČIA arba ČIA arba ČIA)


Galima prisigalvoti dar begalę įdomių užsėmimų, bet reikia šiek tiek pasukt smegeninę. O ką jūs dažniausiai veikiat, kai nežinot, ką veikti? O gal nieko ir neveikiat? Tiesiog gulit ir spoksot į vieną tašką? Nors ne. Spoksojimas irgi šiokia tokia veikla.

spalio 25, 2015

Rudeniniai keksiukai su obuoliais/kriaušėmis

 Jau gan ilgą laiką negaminau jokių konditerinių gaminių. Priežastis paprasta. Paskutinius du kartus visiškai susimoviau. Kepiau keksiukus. Viską dariau pagal begalybę kartų išbandytą receptą, tačiau keksiukų skonis priminė plasmasę.  Viską teko išmesti lauk. Po poros dienų nusprendžiau kepti moliūgų pyragą. Pyragas iškilo didesnis nei tikėjausi, atrodė tikrai puikiai. Tačiau vos išėmus iš orkaitės, jis sukrito, o prapjovus išsiliejo neaiškus skystis. Pyragas keliavo pas kiemsargį šunį, tačiau net jis jo neėdė.
 Taigi vakar, po ilgo laiko, vėl stojau prie puodų. Šįkart nusprendžiau kepti keksiukus su kriaušėmis ir obuoliais. Buvo truputį baugu, nes kriaušes konditerijoje naudojau pirmą kartą. Na, bet viskas pavyko!!! Esu savikritiška, tačiau keksiukai gavosi nerealiai skanūs ir laaabai greit buvo suvalgyti. Tad receptu dalinuosi ir su jumis.


Reikės:
*150g miltų
*150g minkšto sviesto
*150g cukraus
*1/2 a.š. vanilinio cukraus
* 1 1/2 a.š. kepimo miltelių
* 3 vnt. kiaušinių
* cinamono
* cukraus
* 1 vnt. vidutinio dydžio obuolio
* 1 vnt. vidutinio dydžio kriaušės

Gaminimas:
1. Sviestą su paprastu ir vaniliniu cukrumi išsukit iki purios baltos masės.
2. Po vieną dėkite kiaušinius ir vis gerai išsukite.
3. Sudėkite miltus sumaišytus su kepimo milteliais ir viską gerai išmaišykite. Tešla turi būti vientisa, lengva, primenanti kremą.
4. Nuluptus obuolius ir kriaušes supjaustykite bei pabarstykite cinamonu ir cukrumi.
5. Dėkite po šaukštą tešlos į formelę ir ant viršaus uždėkite kriaušių arba obuolių. Aš 6 keksiukus dariau su obuoliais, 6 su kriaušėmis.
7. Kepkite 180°C įkaitintoje orkaitėje 20min.

Nuomonė apie mano keksiukus

Paslaptys paslaptėlės:
* Kad keksiukai turėtų gražų gelsvą atspalvį, reikia naudoti kaimiškus kiaušinius.
* Gaminys geriau iškils ir bus puresnis, jei nepagailėsite laiko plakant kiaušinius.
* Ir žinoma, visi produktai turi būti kambario temperatūros!!

spalio 24, 2015

Diena su šeima

Tikimybė.
Gražus saulėtas rytas. Be barnių susiruošiame ir laiku išvažiuojame. Susitinkame su kartu vykstančiais giminaičiais ir patraukiame Šiaulių link. Nuvykstame į Kryžių kalną, ten pasivaikštom, viską apžiūrim, pakabinam kryželį. Tuomet nulekiam į ,,Akropolį". Visi papietaujam, o aš nusiperku išsvajotąjį paltą ir batus. Visi laimingi grįžtame namo.

Realybė.
Vos pakylu iš lovos, nes visa naktį landžiojau internete. Mama pikta, visi vėluojam. Šiaip ne taip išvažiuojam. Kryžių kalne šiek tiek pavaikštom ir močiutei pasidaro bloga. Kyla šiokia tokia panika, nes niekas neturi vaistų. Galų gale  močiutei tenka išlieti visą savo skrandžio turinį visai netoli šventos vietos. Patraukiame į ,,Akropolį". Močiutei geriau, bet ji net nežada lipti iš mašinos, nes kaip ji pati sakė, yra alergiška tokiem dalykam. Nusprendžiam kažko nusipirkti ir geriau pietaut grįžtant, kokioje nors poilsiavietėje. Tad per ,,Akropolį" ne einam, o beveik bėgam. Aišku, palto ir batų neradau. Tik ,,Maximoje" prigriebiau megztinį su 40% akcija. Rodos viskas susitvarkė, o ir oras pagerėjo, bet štai, grįžtant namo, bloga pasidaro man.
Apibendrinant galiu pasakyti, kad buvo smagu, nors ne visai to tikėjausi. O ir megztinį nerealų nusipirkau. Aišku, nefaina, kad močiutei buvo bloga, o ir aš eilinį kartą susirgau, bet jau susitaikiau, kad išvykusi su savo šeimynėle, ramios dienos galiu nelaukt. Nėra buvę, jog viskas vyktų taip, kaip planuota. Bet taip gyventi dar ir linksmiau.


P.S. Negaliu nepasigirti. Prieš savaitę buvo lygiai mėnesis, kai mano tėtis nerūko. Didžiuojuosi juo.

P.P.S. O ar jūs dažnai keliaujat su šeima?

spalio 19, 2015

Vegetarė ne savo noru?

Visą laiką priklausiau tai žmonių grupei, kurie rėkė: ,,Be mėsos neišgyvenčiau!". Ir tai tiesa. Negalėčiau atsisakyti mėsos ir gaminių iš jos. Bet pastaruoju metu, į  kai kuriuos mėsos gaminius negaliu net pažiūrėti. O taip kvepia, taip skanu! Bet užtenka suvalgyt gabalėlį ir viskas. Nebenoriu. Visi vegetarai šauks: ,,Puiku! Prisijunk prie mūsų!". Bet nė velnio aš  nenoriu prie jūsų prisijungti. Visą laiką valgiau mėsą kiek norėjau, ir viskas buvo gerai. O dabar, kai viena smegenų pusė šaukia: ,,Ei, pavalgom?!" , kita atšauna: ,,Tik ne mėsą, tik ne mėsą". Džiaugiuosi bent tuo, kad kaip ir anksčiau galiu valgyt šiek tiek vištienos ar veršienos. Bent tiek. O gal viskas tik į naudą? Gal mano organizmui tiesiog reikia pailsėti nuo sunkaus maisto? Gal vėliau džiaugsiuos? Na, jei nepradės temti akyse, žinosiu, kad viskas bus gerai.


P.S. O ar jums taip buvo? Jei taip, ar visiškai atsisakėt mėsos, ar vėliau viskas susitvarkė ir valgėt įprastai?

P.P.S. Mama kepa kepsnelius. Kvepia dieviškai. Bet žinau, kad neįstengsiu suvalgyti nei kasnelio.

spalio 16, 2015

Kaip aš išgyvenu kraujadienius

Čia tinka posakis ,,Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi". Vienos merginų nemėgstamiausias dienas vadina ,,pusseserėmis iš Raudondvario", kitos -  ,,menkėm". Mano mama mėgsta visa tai apdainuoti : ,,Mūsų dienos kaip šventės". O aš jas vadinu tiesiog kraujadieniu.
Turbūt niekada nebūčiau sugalvojusi rašyti tokia tema, jei ne viena kvaila situacija. Aš mėgstu pakliūti į kvailas situacijas, jei dar nežinot. Tai va. Kaip tyčia mane mokykloje užklupo kraujadienis. Visos suprantat, kaip tai žiauru. Ypač, jei tave užklupo netikėtai. Ačiū šventiesiems, pasiruošusi buvau. Visą dieną mintyse sau kartojau, kad po pamokų privalau nueiti į ,,Maximą" ir nusipirkti paketų. Į parduotuvę, žinoma, nuėjau. Ir tiesiu taikymu nulėkiau prie šokoladų. Tik vėliau, stovėdama autobuse, suvokiau, kad į higieninių prekių skyrių net nebuvau užsukusi. Taigi, moralas toks: jei einate į parduotuvę pirkti paketų, tai juos ir pirkite, o ne kelis šokoladus, kuriuos surysite per vieną vakarą.

O štai kaip aš išgyvenu kraujadienius:

1. Tverdama didžiausius skausmus atradau, kad skausmas mažesnis, kai guliu be pagalvės.

2. Sakoma, kad muzika gydo. Visiškai pritariu šiam faktui. Ausinukai ir garsiai grojanti mėgstama daina padeda užmiršti skausmą.

3. Neįsivaizduoju pirmosios kraujadienio dienos be šokolado. Sielą parduočiau dėl mažyčio gabalėlio. Rodos suvalgei nedidelį gabalėlį ir diena pasidaro gražesnė. Gaila, tik kad figūrai nelabai patinka tokios silpnumo akimirkos. Aišku, dauguma gali pasakyti: ,,Šokoladukus pakeisk riešutas arba džiovintais vaisiais!" Bet čia nelyginami dalykai. Jei jau šaukiasi šokoladukas manęs, o aš šokoladuko, tai jį ir valgau.

4. Be skausmų, man dar tenka išgyventi ir  pykinimą. O tokiu atveju geriausiai padeda šaltmėčių arbata. Galėčiau išgerti vaistų ir vuolia, bet jie visad išlipa atgal. Fui. Todėl iš lėto išgeriu didelį puodelį karštos arbatos.

5. Visame šiame keistame sąraše dar atsiranda ir maskuoklis. Kam? Ogi tam, kad užmaskuočiau visus raudonus ragus, išdygusius naktį prieš kraujadienį.

6. Paprastai, aš vandens geriu nedaug. Maždaug litrą per dieną. Tačiau kai susergu, jo išgeriu apie tris litrus. Rodos burnoj atsiveria Sacharos dykuma. Kankina troškulys, džiūsta lūpos ir burna.

7. Sergant norisi tik gulėti  ir nejudėti. Tačiau taip elgtis nevalia (dėl to nuolat pykstuosi su savimi). Nedidelė mankšta, keli lengvi tempimo pratimai atpalaiduoja, todėl skausmas sumažėja.

Lyg ir viską parašiau ir išsakiau, ką norėjau. O kaip Jūs, mielos skaitytojos,  išgyvenat kraujadienius? Gal turit kokių nors ypatingų triukų?